UAB „Rinkos tyrimų centro“ duomenimis, net 50 proc. Lietuvos gyventojų dėl pastaruoju metu vis kylančių maisto produktų kainų kaltę yra linkę suversti valdžios institucijų neveiklumui. 19 proc. apklaustųjų mano, kad dėl to kalti prekybos centrai, po 9 proc. nurodė, kad tai sietina su perdirbėjų ar gamintojų veiksmais ir didėjančiais mokesčiais.

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės direktoriaus pavaduotojo Edmundo Bražėno, kaltę dėl kylančių kainų versti valdžios institucijoms labiau linkusios moterys, taip pat vyresnės kartos bei žemesnių pajamų socialinių grupių atstovai.

Nors kritikos akmenys, pasak E. Bražėno, krinta visų pirma į valdžios daržą, prekybos centrų veikla turėtų būti skaidresnė, jie privalėtų labiau rūpintis savo reputacija. Tyrimo duomenimis net 82 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad prekybos centrai vykdo nesąžiningą kainodarą, uždirbdami papildomą pelną tiekėjų ar pirkėjų sąskaita.

Kylančios kainos, smunkanti arba bent jau akivaizdžiai negerėjanti perkamoji gyventojų galia yra viena iš pagrindinių šešėlinės ekonomikos augimo priežasčių. Tyrimo duomenimis, net 17 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad per pastaruosius 3 mėn. bent kartą pirko nelegalaus (kontrabandinio) kuro arba vyko į užsienį (Baltarusiją, Kaliningrado sritį) įsipilti pigesnio kuro. Kontrabandinį arba nelegaliai pagamintą alkoholį pirko 9 proc. apklaustųjų, kontrabandinius rūkalus – 24 proc. apklaustųjų. Pasak E. Bražėno, šie šešėlinės ekonomikos rodikliai, ko gero, yra dar kiek didesni, nes visų apklausų metu dalis respondentų nedrįsta prisipažinti užsiimantys nelegalia ar socialiai nepriimtina veikla. „Maža to, prekyba nelegaliais rūkalais, alkoholiu ar kuru jau nebėra tik pasienio rajonų problema. Sakyčiau, priešingai – šešėlinė ekonomika gana tolygiai apėmė visas Lietuvos apskritis, vienodai giliai įsiskverbė ir į didmiesčius, ir į mažuosius miestelius, o kontrabandinės prekės populiarios tarp visų socialinių sluoksnių“, – teigė E. Bražėnas.