Danija: netikėtai brangūs obuoliai

Aistė, Kopenhaga

Pas mus nebuvo grikių krizės, bet dėl prasto derliaus apie 10 proc. pabrango miltai, duona, kiti grūdų produktai. Priklausomai nuo rūšies duonos kaina išaugo 15–20 euro centų (0,45–0,6 lito), avižos košei – 7–10 euro centais (0,21–0,3 lito), pienas ir jogurtas – 10–20 euro centų (0,3–0,6 lito).

Mėsos kaina sykį didėjo pavasarį, dabar pranešama apie antrą kilimą, kai gyvuliai ir paukščiai bus pradėti šerti pašarais, pagamintais iš naujojo derliaus grūdų.

Įdomiausia, kad net iki 30 proc. išaugo obuolių kaina, nors dabar ir sezonas, jie kainuoja apie 0,5 euro (1,7 lito) už 1 kg. Aiškinama tuo, kad Lenkijos sodininkai obuolius pardavė ne Danijai, o Rusijai.

Apie maisto produktų brangimą čia nelabai plačiai diskutuojama, nes kainų pokytis nėra skaudus, atlyginimai čia gana aukšti. O tai, kad didės mėsos kaina, netgi bandoma pateikti pozityviai, esą mažiau riebalų bus vartojama ir sveikiau bus valgoma.

Tarp danų tapo populiaru kepti duoną ir bandeles namuose. Aš taip pat ėmiau pati kepti duoną. Apie taupymą byloja ir populiarėjantys prekybos centruose fasuoti produktai, kurie keičia brangius prekės ženklus.

Kainų padidėjimas labiausiai jaučiamas parduotuvėse, prekiaujančiose ekologiškais ar vietos gamintojų produktais. Parduotuvėse, prekiaujančiose importine produkcija, kainų pokyčiai jaučiasi tik duonos gaminių skyriuose.

Danai labai daug kalba apie ekologiją, tačiau gerai apskaičiuoja, kokias prekes pirkti ekologiškas, o kokias ne, tarkime, vaikams perka viską, kas geriausia ir ekologiška, tačiau nebesivaiko įsigyti ekologiško tualetinio popieriaus.

Didžioji Britanija: anglai nebegali kasdien valgyti "McDonald's" restoranuose

Edvardas, Ipsvičas

Nors man atrodo, kad maistas smarkiai pabrango prieš trejus metus ir šį pavasarį, tačiau, kai mėnesio gale pasižiūriu savo išlaidas maistui, jos visą laiką didėja.

Anksčiau užtekdavo 25–30 svarų sterlingų (98–117 litų), dabar per savaitę išeina ir 40 svarų sterlingų (156 litai), o tai yra šiek tiek daugiau nei 10 proc. pajamų. Tačiau aš perku daug lietuviškų produktų, tokių kaip juoda duona, kaimiška silkė, grietinė, varškė ir kitkas.

Į tai, kad maistas brangsta, dėmesį atkreipiu tik skaitydamas naujienas lietuviškuose portaluose, o kai einu apsipirkti, perku tai, ką įpratęs ir ko tuo metu noriu.

Jei kalbėtume apie anglus, jie nepratę gaminti maisto namuose ir pastaruoju metu skundžiasi, kad greitojo maisto restoranai, tokie kaip "McDonald's" ir "Take away", pasidarė per brangūs valgyti kiekvieną dieną.

Dar pavasarį juose galėjai pavalgyti už 5 svarus sterlingų (19 litų), o dabar jau už 7 (27 litai). Čia moksleiviai gauna maitinimą mokyklose, skelbiama, kad jie maitinami sveiku maistu. Tačiau apie 15 val., kai baigiasi pamokos, visi šturmuoja "Fish&chips" tinklo kavines. Tik žuvies niekas nebeperka, gali sau leisti nebent skrudintas bulvytes su padažu.

Kai anglai apsiperka savaitei, jie perka ne produktus, o šaldytus pusfabrikačius: picas, tailandietiškus ir indiškus troškinius, supjaustytas ir porcijomis užšaldytas daržoves, net bulvių košę – ir tą šaldytą. Prekybos centrai varžosi, kuris pigesnis.

Populiaru paštu platinti skrajutes, kuriose nufotografuotas skaniai atrodantis maistas ant stalo ir puikuojasi užrašas: "Pamaitink 4 asmenų šeimą už 5 svarus." Kitoje tokios skrajutės pusėje yra receptas ir produktų, kurių reikia patiekalui, sąrašas su paveikslėliais ir išlaidų suma, neviršijančia 5 svarų sterlingų. Dabar dažniau prekybos centrai siūlo akcijas "2 už 1 kainą".

Tarp pastebimai brangusių produktų – sūris. Už gabalą fermentinio sūrio mokėdavau 5 svarus sterlingų, o dabar beveik 7. Anksčiau jo neribodavau, o dabar tik patiekalams paskaninti naudoju. Žuvis ir mėsa taip pat pabrango, bet nežinau kiek, nes stengiuosi į kainą nežiūrėti ir nesinervinti. Tarkime, tunas dukart brangesnis nei pernai rudenį.

Miltiniams gaminiams anksčiau išleisdavau apie 1 svarą sterlingų (apie 4 litus), dabar apie 2 (apie 8 litus). Pastebimai pabrango vaisiai ir uogos, išskyrus apelsinus, mandarinus, dar kai kuriuos. Labai brangūs švieži žalumynai ir prieskoninės žolelės.

Kai per televiziją transliuojamos laidos apie maisto brangimą, paprastai jose dalyvauja du pašnekovai. Vienas atstovauja pardavėjams ar gamintojams ir tikina, kad didžioji dalis maisto importuojama, o brangsta dėl to, kad didėja transportavimo išlaidos, auga trąšų kainos, darbininkai trečiojo pasaulio šalyse reikalauja didesnių atlyginimų. Žodžiu, nieko pakeisti negalima ir telieka nusiteikti, kad ateityje kainos augs dar labiau.

Kitas ekspertas atstovauja valgytojams ir tikina, kad vis didėja gyventojų dalis, kurių išlaidos maistui sudaro 15 proc. jų pajamų, tokie žmonės laikomi "maisto vargšais".

Valdžia ir visuomeninės organizacijos ieško būdų, kaip padėti žmonėms, kurių išlaidos maistui viršija tam tikrą procentą jų pajamų. Dažniausiai tokios diskusijos baigiasi raginimu pirkti Didžiojoje Britanijoje užaugintus produktus.

Tokių nesąmonių, kaip Lietuvoje rašote apie kainų reguliavimą, niekas net nesvarsto ir net apie tai neužsimena.

Prancūzija: Rusijos gaisrų sukelta krizė nugeso

Ericas, Bordo regionas

Šiaip dažnai sakom, kad viskas per brangu, bet bent jau pastaruosius keletą mėnesių netikėto produktų kainų kilimo nepastebėjau. Kaip anksčiau mokėjau 1 eurą už duoną, taip ir šiandien moku. Taip pat su kitais kepyklų produktais. Miltų kainos neišaugo – kilogramas pigiausių miltų kainuoja apie 29 euro centų (0,87 lito).

Nors iš pradžių nemažai kalbėta apie Rusijos pasėlių gaisrus, jų įtaką kainoms, ši neva krizė taip ir nugeso.

Įdomu tik tai, kad prieš porą metų, kai itin pabrango miltai, užkeltos buvo ir kepinių kainos, bet kai pernai miltai gerokai atpigo, duonos kainos liko tokios pat. Taigi dabar kalbas apie duonos, kepinių kainų kilimą vertinu kaip dar vieną manipuliaciją.

Pieno produktų kainos – stabilios, vaisių taip pat: brangsta tie, kurių sezonas baigiasi, ir atvirkščiai.

Kalbama, kad išaugs medvilnės ir mėsos kainos, bet to dar nepastebėjau. Labiau nei parduotuvių lentynose pajaučiau paslaugų kainų augimą, ypač degalų ir draudimo įmokų. O keisčiausia, kad pigo nekilnojamasis turtas.

Vokietija: prekybininkai pranešė apie brangimą

Aistė, Bona

Maisto produktų brangimo per pastarąsias savaites nepastebėjau. Paklausiau kolegų, jie taip pat tvirtina neatkreipę dėmesio, kad kainos didėtų.

Taigi jeigu jos ir keitėsi, tai labai minimaliai. Tačiau dabar Vokietijoje apie tai labai daug kalbama.

Prekybininkai jau pranešė, kad maisto produktai neišvengiamai brangs. Pirmiausia tie, kurie gaminami iš šių metų derliaus. Derlius esą buvo prastas, tai turėtų brangti duona, pieno produktai, taip pat bulvės, kava, šokoladas.

Tačiau kiek procentų konkrečiai šie ir kiti produktai bus brangesni, dar neaišku

Šveicarija: subliūškęs aukštų kainų šalies mitas

Alma, Šveicarija

Į akis krito tik kai kurių produktų kainų pokyčiai. Tačiau juos siečiau ne su visuotiniu maisto kainų bumu, o su sezoniškumu.

Šveicarijoje, kaip ir Lietuvoje, tradiciškai vasarą atpinga kai kurie produktai, sakykim, daržovės, vaisiai, o žiemą vėl pabrangsta.

Vasarą buvo atpigusios kai kurios jūrų gėrybės, bet, pavyzdžiui, mėsos, žuvies kainos nesikeitė.

Nepastebėjau, kad pastaruoju metu būtų brangusi ir duona, pienas, miltai. Nors Šveicarija tradiciškai laikoma viena brangiausių šalių Europoje, pagyvenus šioje valstybėje toks mitas subliūkšta.

Kasdieniai maisto produktai Šveicarijoje nėra brangesni nei kitose Europos šalyse. Tik mėsa ir žuvis pas mus kainuoja maždaug 15 proc. daugiau nei, sakykim, Prancūzijoje ar Vokietijoje.

Ypač Šveicarijoje brangi jautiena – kilogramas kainuoja apie 90 litų. Tačiau ir Lietuvoje šios mėsos gali nusipirkti ne kiekvienas.

Norvegija: mėgstamoje valgykloje kainos nesikeitė pusantrų metų

Monika, Norvegija

Kainų pokyčių parduotuvėje nepastebėjome. Kai tik nueinam, visada apie 800–1200 kronų (342–513 litų) paliekam.

Aišku, mes su vyru apsiperkame gana retai, gal kartą per mėnesį, nes abu dirbame dviem pamainomis, tad mums labiau apsimoka maitintis valgykloje.

Mano mėgstamoje, vienoje iš trijų šioje saloje esančių valgyklų kainos nesikeičia jau pusantrų metų.