Niūriausiai Lietuvos ekonomiką šiuo metu vertina vyresni nei 29 metų ir daugiau nei minimumą uždirbantys žmonės – beveik kas antras iš jų mano, kad ekonomika dar nėra atsigavusi. Tuo tarpu mažiausias pajamas turintys ir jaunesni nei 29 metų žmonės šalies ekonomiką vertina pozityviau. Tokias tendencijas rodo naujausi gyventojų tyrimo rezultatai, rašoma pranešime spaudai.

Su teiginiu, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra nuosmukyje sutinka vidutiniškai 52 proc. 30 – 50 metų ir vidutiniškai 30 proc. 15 – 29 metų amžiaus žmonių.

Su šiuo teiginiu sutinka vidutiniškai 47 proc. daugiau nei 1000 litų ir vidutiniškai 35 proc. mažiau nei tūkstantį litų uždirbančių žmonių.

“Mažesnes pajamas gaunantys žmonės yra daug jautresni ekonominiams pokyčiams, o tai, be abejo, lemia ir jų nuotaikas vertinant ekonominę situaciją. Šiek tiek didesnes pajamas turintys žmonės dažniausiai turi daugiau finansinių įsipareigojimų, todėl jie lėčiau pajunta ekonominį atsigavimą”, - sako Norbertas Žioba, Danske banko Verslo plėtros tarnybos direktorius.

Jaunimas (20-29 metų) išsiskiria savo optimizmu ir vertinant ateitį. Beveik 19 proc. šios amžiaus grupės respondentų tiki, kad jų finansinė padėtis ženkliai pagerės per artimiausią pusmetį (vertindami dešimtbalėje skalėje pasirinko balus nuo 8 iki 10).

“Toks jaunų “optimistų kiekis” rodo ekonomikos atsigavimą – jaunesnė gyventojų dalis visada išsiskiria optimizmu, bet jų skaičiaus didėjimas atspindi bendros nuotaikos gerėjimą – akivaizdu, kad vis didesnė dalis jaunimo mato geresnes perspektyvas įsitvirtinti darbo rinkoje, gauti stabilias ir didėjančias pajamas”, - teigia komunikacijos planavimo agentūros OMD vadovas Darius Gricius.

Ekonominė situacija keičia ir skirtingo amžiaus žmonių pinigų leidimo įpročius. Vidutiniškai 47 proc. vyresnių nei 30 metų žmonių teigia pinigus leidžiantys daug atsargiau, tarp jaunesnių nei 30 metų žmonių taip elgiasi vidutiniškai 36 proc.

Pasak N. Žiobos, rezultatai patvirtiną tendenciją, kad jaunesni žmonės linkę ne tik optimistiškiau vertinti situaciją, tačiau ir mažiau save riboti leisdami pinigus.  Ekonominė situacija taip pat pakeitė mažiausiai uždirbančių žmonių pinigų leidimo įpročius. 47,4 proc. žmonių, uždirbančių mažiau nei 600 litų, teigia pinigus leidžiantys daug atsargiau nei įprastai, o tarp uždirbančių daugiau nei 2000 litų taip elgiasi - 32 proc.

Pasak D. Griciaus, pozityvesnis ekonominės situacijos vertinimas atsispindi ir pinigų leidimo įpročiuose – jau atsiranda teigiančių, kad pinigus leidžia šiek tiek laisviau nei įprastai (apie 4 proc.).