Statistikos departamento kasmet atliekamo darbuotojų skaičiaus pagal darbo užmokesčio dydį statistinio tyrimo duomenimis, 2009 m. spalio mėn. minimaliąją mėnesinę algą (MMA) ar mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų dalis, palyginti su 2008 m. spalio mėn., padidėjo 6,4 procentinio punkto ir sudarė 19,6 procento (pasiekė 2004 m. lygį - 20 proc.), iš jų daugiau nei pusė (58,1proc.) gavusių MMA dirbo ne visą darbo laiką.

Šiam padidėjimui įtakos turėjo pablogėjusi šalies ekonominė padėtis ir sumažėjęs darbų mastas.

Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su bendru visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, šalies ūkyje sudarė 9,7 procento, valstybės sektoriuje - 6, privačiajame - 12,2 procento.

MMA gavusių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse buvo 25,1 procento, kitos aptarnavimo veiklos įmonėse - 18,5, nekilnojamojo turto įmonėse - 17,1 procento visą darbo laiką dirbusių šių veiklos rūšių įmonių darbuotojų. Minėtose įmonėse dauguma darbuotojų uždirbo mažiau nei 1500 litų, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse jų buvo 78,9, o kitos aptarnavimo veiklos įmonėse - 59,1 procento.

Sunkmečiu mažėjant darbo užmokesčiui, visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, gavusių mažiau nei 1500 litų dalis, palyginti su bendru visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, šalies ūkyje sudarė 44,1 procento, valstybės sektoriuje - 32,2 procento, privačiajame sektoriuje - 52,3 procento. Nuo 1500 iki 2500 litų bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 29,9 procento, valstybės sektoriuje - 35,8 procento, o privačiajame sektoriuje - 25,8 procento visų visą darbo laiką dirbusių atitinkamo sektoriaus darbuotojų. Darbuotojų, gavusių daugiau nei 2500 litų dalis sudarė 26,1 procento šalies ūkio visą darbo laiką dirbusių darbuotojų, valstybės sektoriuje - 31,9 procento ir 21,9 procento visų privačiajame sektoriuje visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.

Pokyčius valstybės sektoriuje lėmė sumažintas bazinis dydis, taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginėms algoms nustatyti, pareiginių algų koeficientai, priedai už kvalifikacinę klasę, sumažinta bazinė mėnesinė alga, priedai ir priemokos biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojams.

Beveik dviejų trečdalių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis už 2009 m. spalio mėn. šalies ūkio darbo užmokesčio vidurkį - 2077 litus, kuris, palyginti su 2008 m. spalio mėn. vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu (2327 Lt), sumažėjo 10,7 procento. Darbuotojai, per mėnesį uždirbę 5 501 litą ir daugiau, šalies ūkyje sudarė 2,9 procento (1,2 procentinio punkto mažiau nei 2008 m. spalio mėn.). Daugiausia jų buvo finansų ir draudimo įmonėse - 16 procentų, informacijos ir ryšių - 9,8, profesinės, mokslinės ir techninės veiklos

įmonėse - 8,4 procento visą darbo laiką dirbusių šių veiklos rūšių įmonių darbuotojų.

Visą darbo laiką dirbusių 10 001 litą ir daugiau gavusių darbuotojų šalies ūkyje buvo 3 583 (iš jų 3 178 - privačiajame sektoriuje), arba 0,5 procento visų visą darbo laiką dirbusių darbuotojų (2008 m. spalio mėn. - 6 062 darbuotojai), iš jų didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto įmonėse - 21 procentas, apdirbamojoje gamyboje - 15,9 procento. Tačiau šių ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir švietime daugiausia buvo ir gavusiųjų MMA.