Savaitė prasidėjo euro kritimu. Nepaisant to, kad praeitą savaitgalį buvo priimtas sprendimas skirti Airijai finansinę pagalbą, kurios apimtis siektų 85 mlrd. eurų, euras vis dar jaučia spaudimą. Forex valiutų rinkoje vyko tolesnių Europos skolų perspektyvų apmąstymai. Spaudimą Europos valiutai darė kalbos apie tai, kad Ispanija ir Portugalija irgi gali kreiptis finansinės paramos.

Savaitės pradžioje savo įnašą į paramą Airijai padarė ir Didžioji Britanija. Ji pažadėjo suteikti daugiau negu 3 milijardų svarų kreditą, paskolas Airijai pasiūlė ir Švedija bei Danija. Šalies finansų ministras Džordžas Osburnas (angl. George Osborne) pareiškė, kad dvišalės sutarties palūkanų apimtis sutaps su Tarptautinio valiutų fondo ir euro zonos palūkanomis. Jeigu Airijai bus suteikta visa paramos suma, palūkanų apimtis sieks 5,8%. Palūkanos yra didesnės negu buvo pasiūlytos Graikijai. Osburnas taip pat pažymėjo, kad Didžioji Britanija netaps nuolatine pagalbos Europai teikėja. Vis dėlto jis neatmetė galimybės, kad Didžioji Britanija gali dalyvauti ir kitose paramos programose.

Valiutų kursų judėjimai rodo, kad Forex rinkos dinamiką paskutiniu metu valdo investuotojų polinkis rizikuoti. Per paskutines tris savaites aukšto pelningumo valiutos jautė spaudimą dėl euro zonos skolų problemų. Investuotojams vengiant rizikos, vis didėjo susidomėjimas Japonijos jena, JAV doleriu ir Šveicarijos franku. Savaitės viduryje aukšto pelningumo valiutos šiek tiek atsigavo po Jungtinių Valstijų statistinių duomenų skelbimo. JAV vartotojų pasitikėjimas lapkritį pakilo iki beveik 55 punktų. Nudžiugino ir Čikagos gamybos indeksas.

Tęsėsi neramumai finansų sektoriuje. Paaiškėjo, kad Goldman Sachs Group, Citigroup ir kiti Jungtinių Valstijų bankai krizės metu keletą kartų kreipėsi finansinės paramos į Federalinį rezervą.

Citigroup, Morgan Stanley ir Merrill Lynch, kurie šiuo metu įeina į Bank of America sudėtį, daugiausiai skolinosi iš Federalinės rezervų sistemos po Lehman Brothers žlūgimo 2008 metų rugsėjį.

Bankas Goldman Sachs tapo šeštuoju pagal skolos apimtį. Šie duomenys prieštarauja banko valdytojo pranešimams apie tai, kad pastarasis visą laiką turi pakankamai grynųjų lėšų.

Federalinė rezervų sistema turėjo atskleisti detales apie skolintus 3,3 trilijonus dolerių po 2009 metų pavasarį įsigaliojusios Dodda-Franko reformos.

Šie paskelbti duomenys gali ir vėl sukurstyti ginčus dėl kai kurių valstybės subsidijų skyrimo. Jų tarpe pagalba draudimo bendrovei AIG ir užsienio bankams. Vis dėlto investuotojai į šią žinią nesureagavo. Jau nuo savaitės vidurio aukšto pelningumo valiutos tęsia augimą. Priminsime, kad investuotojų noras rizikuoti padidėjo po palankių statistinių duomenų iš JAV, prisimiršusių euro zonos skolų problemų ir artėjančio periferinių euro zonos valstybių obligacijų supirkimo.