Seimas ketvirtadienį pradėjo svarstyti, ar pasiūlyti Vyriausybei didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Ji šiuo metu yra 800 litų, atskaičius mokesčius - 670 litų.

Nespėjo antradienį

Seimas dar antradienį turėjo svarstyti MMA didinimo klausimus, tačiau nespėjo to padaryti užsitęsus svarstymams dėl „Sodros“ reformos. Todėl tik ketvirtadienį Seimui pateikti keli dokumentų projektai, susiję su MMA didinimu.

Seimui pasiūlytos dvi alternatyvios rezoliucijos, kurias pateikė parlamentarai Krikščionių frakcijos atstovas Vidmantas Žiemelis ir konservatorių frakcijos narys Gintaras Songaila.

V.Žiemelis teigė, kad jo siūloma rezoliucija skirta „padėti sunkiai gyvenantiems žmonėms“.

Pagal šią rezoliuciją, siūloma nuo šių metų liepos 1 dienos didinti MMA iki 900, o nuo kitų metų sausio 1 dienos - iki 1000 litų. Dokumento projekte siūloma taip pat laipsniškai didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, kuris galėtų užtikrinti geresnį socialinį teisingumą, nemažinant gyventojų suinteresuotumo darbine veikla.

Anot jo, jeigu nuo liepos MMA padidinus iki 900 litų, biudžetas gautų papildomai 26 milijonus litų pajamų jau atskaičius išlaidas, kurių prireiktų padidinti algas iš biudžeto išlaikomiems valdininkams, policininkams, mokytojams ir kitiems darbuotojams. „Per metus biudžetas papildomai pajamų gautų mažiausiai 52 mln. litų“, - skaičiuoja G.Žiemelis.

Parlamentaras tvirtino, kad dabar MMA yra per mažas, nes darbo neturintiems žmonėms neapsimoka ieškoti darbo, už kurį gautų minimalią algą.

Nekonkretesnis variantas

Kitokį rezoliucijos projektą „Dėl minimalios mėnesinės algos“ įregistravo valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma. Jame siūloma Vyriausybei „remiantis objektyviais ekonominės socialinės padėties vertinimais neatidėliojant suformuoti poziciją savo atstovams Trišalėje taryboje dėl minimalios mėnesinės algos didinimo, o gavus Trišalės tarybos teikimą - priimti Vyriausybės nutarimą dėl minimalios mėnesinės algos didinimo“.

Dokumente siūloma Trišalei tarybai ir Vyriausybei apsvarstyti diferencijuotos minimalios mėnesinės algos nustatymą atskiroms ūkio šakoms, regionams bei darbuotojų grupėms.

Šį projektą Seimo nariams pristatė parlamentaras G.Songaila. Jis atkreipė dėmesį, kad šioje rezoliucijoje nėra numatytas konkretus MMA padidinimo skaičius, tiesiog siūlant Vyriausybei pačiai surasti galimybes tai padaryti. „To pareikalavo Pramonininkų konfederacija, Laisvosios rinkos institutas turbūt irgi su tuo sutiktų“, - pastebėjo jis.

Teisiškai neįpareigoja

Rezoliucija nėra teisiškai įpareigojantis dokumentas, todėl Vyriausybė turi teisę į ją neatsižvelgti arba tik priimti domėn.

Į tai atkreipė dėmesį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

„Tokio dokumento priėmimas nieko nepakeistų, nes per dvidešimt nepriklausomybės metų tokių dokumentų buvo priimta labai daug, bet nieko nebuvo daroma. Todėl šią problemą derėtų spręsti sistemiškai – reikia visus projektus apjungti ir realistiškai įvertinus situaciją priimti kur kas labiau subalansuotą projektą, kuris galėtų būti svarstomas prieš pat kitų metų biudžeto projektą“, - teigė komiteto vadovas.

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos narė Irena Šiaulienė tvirtino, kad jau dabar būtina pareikšti politinę Seimo valią ir priimti konkrečią rezoliuciją dėl to, kada ir kiek turėtų būti didinama MMA.

Opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis spėjo, kad jokios rezoliucijos dėl MMA padidinimo priėmimas Seime nieko neduos, nes Vyriausybė esą nenusiteikusi to daryti.

Pasiūlys nutarimą

Rezoliucijų dėl MMA didinimo svarstymai nukelti kitam plenariniam posėdžiui, todėl bus tęsiami kitą savaitę. Tuomet Seimui turėtų būti pateiktas ir teisiškai įpareigojantis dokumentas – Seimo nutarimo projektas „Dėl minimalios mėnesinės algos dydžio“, kurį įregistravo G.Songaila. Šiame projekte Vyriausybei siūloma „įstatymų nustatyta tvarka imtis priemonių, kad ne vėliau kaip iki 2011 metų liepos 1 dienos minimalios mėnesinės algos dydis būtų padidintas ne mažiau kaip 200 litų ir siektų ne mažiau kaip 1000 litų“.

Seimo valdančioji Liberalų sąjūdžio frakcija siūlo didinant minimalų atlygį iki 1 tūkst. litų, tuo pačiu 5-10 proc. mažinti valdžios sektoriaus mokos fondą bei susijusias išlaidas.

Frakcija siūlo, kad Vyriausybė naujos tvarkos priėmimą inicijuotų nuo 2012 metų sausio 1 dienos.

Premjeras pasisakė prieš

Premjeras Andrius Kubilius yra pareiškęs, kad atlyginimų didėjimas priklauso nuo verslo atsigavimo, o Vyriausybė didesnių algų negali paimti „iš oro“.

„Yra ganėtinai, sakyčiau, kažkaip keistai įsivaizduojama, lyg Vyriausybė gali paimti „iš oro“ pinigus ir didinti atlyginimus, o dabar Vyriausybė yra tokia bloga ir ore esančių atlyginimų nepaima ir neatiduoda žmonėms. Atlyginimai priklauso nuo bendro ekonomikos lygmens. Ekonomiką visų pirma kuria verslas. Reikia prisiminti, kad paskutinius porą metų pragyvenome tikrai labai gilią recesiją, kai ekonomika susitraukė 15 proc.“, - interviu Žinių radijui sakė A.Kubilius.

Anot jo, verslas krizę atlaikė, tačiau didesnių atlyginimų mokėti dar negali.

Anksčiau A.Kubilius yra sakęs, kad MMA didinimo galimybę reiktų svarstyti ne anksčiau kaip 2012-aisiais.