Politologas Kęstutis Girnius mano, kad strateginio investuotojo konkurso dėl naujos atominės jėgainės statybos žlugimą galėjo lemti ir geopolitinis, pavyzdžiui, Rusijos spaudimas, ir Pietų Korėjos kompanijos noras persiderėti dėl palankesnių sąlygų, matant, kad nėra konkurencijos.

"Korėja galėjo pasitraukti vien dėlto, jog tikėjosi, kad tiesiogiai derėdamasi gali gauti geresnes sąlygas. Gali būti koks nors geopolitinis spaudimas, bet to mes kol kas tikrai nežinome", - BNS sakė K.Girnius.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos Vyriausybei nepaisant dabartinės nesėkmės dar nereikia apleisti šio projekto.

"Trečias dalykas - dar nereikia pasiduoti, yra galimų alternatyvų, ketvirta - tai parodo, jog ankstesnis žiūrėjimas pro pirštus į šį projektą turi savo kainą", - kalbėjo politologas.

Jis pridūrė nemanąs, kad dėl nesėkmės turėtų atsistatydinti Energetikos ministerijos vadovybė, nes Korėjos kompanija pasitraukė netikėtai, tuo metu daug ženklų prieš tai rodė, kad rezultatai bus priešingi.

K.Griniaus teigimu, projektą konkursą paskelbus, pavyzdžiui, prieš penkerius metus rezultatai galėjo būti daug geresni.