Brangstanti nafta gali gerokai pašokdinti ir elektros kainas stambiajam verslui. Lietuvos elektros biržos dalyviai prognozuoja, kad elektros energija įmonėms brangs. Tikėtina – jau šiemet.

Niūrios prognozės
Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) surengtame konsultaciniame posėdyje buvo aptartas nuo metų pradžios pradėjęs veikti elektros energijos prekybos biržoje modelis ir elektros kaina, kurią verslui gali tekti mokėti 2010-aisiais. Sausakimšoje LPK salėje verslininkai gerų naujienų neišgirdo.

Vienos pagrindinių Lietuvos elektros biržos dalyvių, Estijos bendrovės "Eesti Energia" antrinės įmonės "Enefit", direktorius Liudas Liutkevičius sakė, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos elektros kainos prognozė – 15,5 cento už kilovatvalandę – šiemet gali būti gana reali. Tiesa, tai nėra galutinė kaina vartotojui – su PVM ir perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų kainomis ji yra maždaug tris kartus didesnė.

Kalčiausia – nafta
Vis dėlto elektros kaina, anot L.Liutkevičiaus, dar nėra nusistovėjusi ir veikiausiai kils: "Esmė yra naftos kaina, tai yra pirminis energijos šaltinis, ir pagal jį reguliuojasi visos kitos kainos. Naftos kainai pakilus, netrukus pakils ir dujų kaina. O tai turės įtakos ir elektros energijos kainai."

Vidutinė naftos kaina pernai buvo 62 JAV doleriai (147,6 lito) už barelį, o šiemet investicijų banko "Barclays Capital" ekonomistai prognozuoja ją brangsiant iki 85 JAV dolerių (202,3 lito) už barelį.

"Šiurkščiai tariant, tai yra 37 proc. augimas", – apie juodojo aukso kainas kalbėjo L.Liutkevičius.

Jis taip pat prognozavo, kad po poros metų elektros energija veikiausiai vėl brangs, mat elektros gamintojai nuo 2013-ųjų jau privalės pirkti taršos leidimus: "Nuo 2013-ųjų taršos leidimai nebebus dalijami nemokamai. Visus juos reikės pirkti, ir tai bus didelis spaudimas kainoms augti."

Prekiauti Lietuvoje neapsimoka
"Enefit" vadovas pripažino, kad dabar eksportuoti elektros energiją į Lietuvą nelabai apsimoka, mat Skandinavijos biržoje "NordPool" kainos yra gerokai aukštesnės.
"Šiuo metu prekiauti Skandinavijoje, Suomijoje labiau apsimoka negu Lietuvoje, nes ten kainos didesnės. Jos šiuo metu yra labai pakilusios dėl šalčių ir išaugusio elektros poreikio. Didžiąją dalį savo resursų nukreipiame ta linkme, dėl to Lietuvoje pasiūla yra šiek tiek mažesnė ir elektros kaina formuojama vieno ar galbūt kelių didesnių tiekėjų", – LPK posėdyje kalbėjo "Enefit" vadovas.

Elektrą iš Rusijos importuojančios bendrovės "Inter RAO Lietuva" valdybos narys ir komercijos direktorius Vidas Čebatariūnas patvirtino, kad dabar biržoje galima nusipirkti tik rusiškos arba Lietuvos gamintojų elektros, nes latviai perteklinės elektros neturi, o estams labiau apsimoka ją parduoti skandinavams.
"Konkurentų rinkoje nėra daug, tai, manau, nėra gerai", – kalbėjo V.Čebatariūnas.
Vartotojai niekam nerūpi?

Susirinkusieji piktinosi, kad Lietuvos verslininkai, o ateityje ir gyventojai, esą bus priversti pirkti elektrą iš Rusijos tokiomis kainomis, kokias ši padiktuos, mat iš "Estlink 1" kabeliu tekančios elektros energijos (iš viso 350 megavatų (MW) Lietuvai priklauso tik 75 MW. Tokio kiekio esą vien "Achemai" užtektų vos metams.

LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas taip pat pabrėžė, kad kol kas apie elektros biržos veiklą ir pačią elektros rinką yra labai mažai informacijos. Jis pasiūlė steigti skambučių centrą arba interneto svetainę, kurioje būtų skelbiama visa verslui reikalinga informacija.

"Be to, yra ir kitų nerimą keliančių dalykų. Stringa dujų tiekimas per Baltarusiją. Kas nutiktų, jei baltarusiai arba rusai nuspręstų mums neparduoti energijos? Kas kompensuotų nuostolius verslui? Ar yra veiksmų planas tokiais atvejais?" – klausė S.Besagirskas.

LPK prezidentas Bronislovas Lubys niekaip negali rasti atsakymo, kodėl Lietuva už dujas, nuo kurių kainų priklauso ir elektros įkainiai, moka perpus daugiau nei kitos Vakarų Europos šalys.

"Šiandien dominuojanti dujų kaina Europoje yra 150–170 JAV dolerių, o kaina prie Lietuvos sienos yra 320 JAV dolerių. Į klausimą, kodėl yra tokia padėtis, gavau atsakymą rusiškai: "Mes Baltijos šalyse tokiomis kainomis neprekiaujame", – posėdyje teigė B.Lubys.

Tokia padėtis, anot LPK vadovo, susidarė todėl, kad Lietuva nepasirūpino galimybėmis atsigabenti dujų iš kitur.
Nei posėdyje dalyvavę valdininkai, nei biržos dalyviai į šiuos klausimus konkrečiai taip ir neatsakė.

Gyventojai raminami
Nei šiemet, nei kitąmet elektros kainos gyventojams neturėtų didėti, o 2011 m. jos galėtų netgi kiek mažėti, mano energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Pasak jo, tokios prognozės įmanomos, jei nebus didelių dujų kainų šuolių.
"Tas klausimas labai paprastas. Iš tikrųjų kaina gyventojams dar bus reguliuojama, ji neturėtų augti, palyginti su šių metų kaina. Manau, kad mums pavyks mažinti sąnaudas ir išlaikyti tą pačią kainą, o gali būti, kad pavyks ją šiek tiek sumažinti", – Lietuvos televizijos laidoje "Savaitė" sakė ministras.