Po keletą šimtų litų už nakvynę nesiruošiančius pakloti keliautojus Klaipėda pasitinka nesvetingai - uostamiestyje katastrofiškai stinga ekonominės klasės viešbučių.

Pasiūla - lašas jūroje

Brangios apgyvendinimo paslaugos neįkandamos ne tik daugeliui lietuvių, tačiau šiurpina ir neretą užsienietį.

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadybininkė Jurgita Neniškienė pasakojo, jog su pigesnes paslaugas siūlančių viešbučių trūkumu šios įstaigos darbuotojai susiduria kone kasdien ir tokia situacija mieste nekinta jau daugelį metų.

Kai kurių specialistų prognozėmis, ji artimiausiu metu į gerąją pusę ir nesikeis.

„Žmonės, kurie apsilanko mūsų centre, paprastai ieško pigesnio apgyvendinimo, o ne keturių penkių žvaigždučių viešbučių. Ir mes nelabai ką turime pasiūlyti. Ekonominės klasės viešbučiai Klaipėdoje - kol kas lašas jūroje", - teigė J.Neniškienė.

Svarbiausi neišrankių keliautojų poreikiai - kad kambaryje, kuriame galėtų apsistoti, būtų švaru, taip pat pageidaujama atskiro, o ne bendro sanitarinio mazgo. J.Neniškienės pastebėjimu, ieškantiesiems ekonominės klasės viešbučių už dvivietį kambarį priimtina mokėti iki 150 litų.

„Turistinio sezono metu pigesnės apgyvendinimo vietos dažniausiai būna užimtos. Kai pasiūlome kitus variantus, užsieniečiai labai nustemba, kad pas mus tokie brangūs viešbučiai, palyginti su kitų paslaugų ir prekių kainomis. Jiems šis santykis atrodo keistas", - aiškino pašnekovė.

Taupo ir savivaldybė

Uostamiesčio savivaldybės Tarptautinių ryšių ir turizmo skyriaus vedėjas Liutauras Kraniauskas teigė, jog šia prasme Klaipėda nėra kuo nors išskirtinė. Valdininko nuomone, situacija vienodai prasta daugelyje Lietuvos miestų.

„Ekonominės klasės viešbučių trūkumą įvardyčiau kaip šlubuojantį turizmo sektoriaus segmentą. Tačiau kadangi tai privatus verslas, natūralu, kad žmonės suinteresuoti uždirbti kuo daugiau pinigų. Jei pats keliauju po užsienį su šeima, renkuosi ekonominės klasės viešbučius, išnaudojame ir kempingų tinklą. Reikia pripažinti, kad tokių galimybių daugelyje Europos šalių gerokai gausiau nei Lietuvoje", - aiškino pašnekovas.

Oficialių užsienio delegacijų atstovams apgyvendinti savivaldybė šiais metais naudojasi trijų uostamiesčio viešbučių - „Klaipėdos", „Navalio" ir „Europa Royale Klaipėda" - paslaugomis. Visi jie puikuojasi keturių žvaigždučių įvertinimu.

„Esame orientuoti į aukštesnio rango svečius, tad jiems reikia atitinkamų viešbučių. Apgyvendinimo paslaugoms nusipirkti skelbiame viešąjį konkursą ir renkamės, kas pasiūlys mažiausią kainą, - taigi orientuojamės į ekonominius dalykus", - aiškino L.Kraniauskas.

Užsieniečiai - apsukresni

Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadybininkė J.Neniškienė teigė galinti tik spėlioti, kodėl verslininkų nedomina, atrodytų, pelninga niša. Kaip pavyzdį pašnekovė paminėjo Lietuvoje veikiantį nebrangios nakvynės su pusryčiais tinklą „Litinterp".

Pačiame uostamiesčio centre įsikūrusio ekonominės klasės viešbučio administratorė Kristina Staniulytė patvirtino, jog čia klientų nestokojama - ir pačiais gūdžiausiais žiemos mėnesiais esą būna užimta apie 50 proc. vietų. Šiuo metu svečių namai jau gauna užsakymus 2009-ųjų vasarai.

Liberalių kainų viešbutį pamėgo ne tik užsieniečiai, bet ir atvykėliai iš kitų Lietuvos miestų. Pastarųjų daugiau sulaukiama šaltuoju metų laiku.

„Žmonės įvertina mūsų viešbučio vietą, aptarnavimą, švarą. Vis dėlto daugeliui lietuvių šie svečių namai būna atradimas, nors veiklą pradėjome maždaug prieš 15 metų. O užsieniečiai turistai - apsukrūs, jie iš karto išsiaiškina, kur geriau apsistoti", - komentavo „Litinterp" vyriausioji administratorė Aleksandra Malinovka.

Pašnekovės pastebėjimu, pastaraisiais metais praretėjo ir privačių nuomotojų, su kuriais bendradarbiaudavo svečių namai, gretos.

Daugelis jų susirado ilgalaikius klientus, mat nuomoti būstus trumpam neapsimoka.

Optimistinių ženklų maža

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė laikėsi kiek kitokios nuostatos.

„Situacija - dvejopa. Viena vertus, palyginti su proporcijomis Europoje, ekonominės klasės viešbučių mums dar ganėtinai trūksta. Tačiau žiūrint į statistiką, apima liūdesys. Bendras viešbučių užimtumo rodiklis siekia 54-56 proc. Deklaruoto turizmo augimo nėra. Pati valstybė turėtų gerokai daugiau lėšų skirti savireklamai. Kad ir kaip gražiai mes įsivaizduotume, tačiau mūsų labai daug kas nežino - net artimiausi kaimynai", - tikino E.Šiškauskienė.

Pasak pašnekovės, šiandien imtis viešbučių verslo - turtingų žmonių investicija, nes tai esą labai lėtai atsiperkanti veikla, tam kol kas neužtenka turizmo srautų.

Pašnekovės žiniomis, jau parengta keletas nemažų projektų, kurie finansuojami iš struktūrinių fondų.

Tad netolimoje ateityje įvairiose Lietuvos vietose iškils turistinės ir ekonominės klasės viešbučiai su konferencijų centrais bei SPA.

Tačiau nė vienas šių projektų nebus įgyvendintas Klaipėdoje.