Prezidentei Daliai Grybauskaitei sekmadienį pareiškus, kad opozicijos siūlymai jau nuo kitų metų atstatyti sumažintas pensijas yra "ekonomiškai nusikalstami", Vyriausybė pasitarime pirmadienį nepritarė pasiūlymams, iš kur galima būtų gauti lėšų didesnėms pensijoms.

"Prezidentė labai tiksliai pasakė, kad šiomis aplinkybėmis, kokias siūlo opozicija, tokie veiksmai būtų nusikalstami, nes tai didina biudžeto deficitą. Žinome, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti tokie sprendimai", - po pasitarimo tvirtino premjeras Andrius Kubilius.

Vyriausybės skaičiavimais, nuo kitų metų vėl padidinus pensijas, biudžeto išlaidos augtų 600 mln. litų, tuo tarpu norint nedidinti valstybės skolos ir mažinti fiskalinį deficitą, laisvų lėšų didesnėms pensijoms esą nėra.

Valdančioji koalicija tikisi, kad antradienį Seimo posėdyje jai pavyks mobilizuotis ir atmesti opozicijos pasiūlymą grąžinti pensijas į prieškrizinį lygį. A.Kubilius pareiškė tikįs, kad prie valdančiųjų gali prisidėti ir dalis opozicijos atstovų. "Tikiuosi, kad ir dalis opozicijos persigalvos, suprasdama, kad neatsakingi sprendimai negali būti priimami", - aiškino Vyriausybės vadovas.

Paklaustas, ar visi 71 koalicijos atstovai dalyvaus Seimo posėdyje ir visi vieningai balsuos už Vyriausybės pareikštą poziciją, premjeras atsakė: "Tikiu, kad taip bus".

Teigiama, kad pensijų atstatymas padidintų fiskalinį deficitą iki daugiau kaip 5,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir taip pažeistų Europos Sąjungos rekomendacijas Lietuvai iki 2012 metų sumažinti fiskalinį deficitą iki 3 procentų.

Vyriausybės teigimu, pensijas padidinti galima būtų tik iš tokių šaltinių, kurie nedidintų valstybės skolos ir leistų laikytis įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų - nuolatinių mokestinių pajamų ar atsisakius kitų suplanuotų išlaidų.

Pensijų didinimo iniciatoriai iš opozicijos tvirtino, jog atsisakius 2 proc. "Sodros" įmokos pensijų fondams, pensijoms būtų galima skirti 350 mln. litų, pardavus bendrovių akcijas - apie 200 mln. litų, o nekilnojamąjį turtą - dar apie 300 mln. litų.

Papildomai apie 150 mln. litų pensijų padidinimo iniciatoriai siūlo gauti iki 20-30 proc. padidinus naftos ir dujų išteklių bazinius mokesčius už valstybės išžvalgytus telkinius.

Vyriausybės teigimu, atsisakius "Sodros" pervedimų pensijų fondams būtų sunaikinta pensijų reforma, dėl ko iš esmės pablogėtų gyventojų galimybės susitaupyti ateities pensijoms, pablogėtų ir valstybės finansų tvarumas, nes ateities pensijos negalės būtų finansuojamos iš investicinę grąžą sukaupusių fondų.

Dėl visuomenės senėjimo ateities pensijų finansavimas yra pagrindinė grėsmė Lietuvos valstybės skolos stabilumui ir todėl šiandienos problemas spręsti ateities problemų aštrinimo būdu yra neapdairu, teigiama Vyriausybės dokumente.

Siūlymai papildomų lėšų gauti iš valstybės valdomų akcijų ir žemės pardavimo, anot Vyriausybės, nėra paremti jokiais konkrečiais siūlymais dėl galimų privatizavimo objektų. Be to, Vyriausybės teigimu, šios pajamos būtų vienkartinės.

Naftos ir dujų išteklių mokesčių didinimas, Vyriausybės teigimu, leistų biudžetui papildomai gauti tik 6-11 mln. litų pajamų.

2009 metų pabaigoje Seimas nusprendė, kad dėl krizės sumažintos pensijos ir kitos socialinės išmokos bus mokamos iki 2011-ųjų pabaigos.