Ligoniai, kuriems reikalinga tam tikros srities specialisto pagalba, Panevėžyje pas daugelį konsultantų, išskyrus endokrinologą, hematologą, neurochirurgą, vaikų psichiatrą, vaikų chirurgą,  gali patekti per savaitę–tris, o pas kai kuriuos – jau kitą dieną ar poryt. Žinoma, jeigu jiems neturi reikšmės gydytojo pavardė.

Konsultacijų poliklinikoje jau seniai nebesidriekia norinčiųjų užsiregistruoti pas specialistus eilės iki pat lauko laiptų. Anksčiau pacientai privalėjo registruotis tik tam tikromis dienomis, dabar tai gali daryti kada panorėję. Ir net tik registratūroje ar telefonu, bet ir internetu.

Tačiau ligoniams patekti pas konsultantus lengviau ne dėl pakeistos registracijos tvarkos. Ir pačių gydytojų neatsirado tiek, kiek reikėtų.

„Pailginome darbo laiką, gydytojams padidinome krūvius ir sumažinome atlyginimus“, – kiek ironizuodama pagrindinę priežastį nurodė Panevėžio apskrities ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja Konsultacijų poliklinikai Ramunė Paliokaitė.

Konsultuojantieji poliklinikoje dar dirba stacionare arba kitose gydymo įstaigose. Kitaip sakant, pluša keliais etatais.

Bet lazda turi du galus. Specialistai, kad priimtų daugiau ligonių, priversti skubėti ir mažiau laiko skirti vienam  ligoniui.  Be to, po budėjimo ligoninėje, operacijų konsultuoti į polikliniką atėję gydytojai būna pervargę, todėl darbo kokybė prastėja.

Kad ligoniams nėra ko džiūgauti dėl sutrumpėjusių eilių, teigia ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas. Pasak jo, dėl didelio darbo krūvio gydytojai negali skirti pakankamai laiko ligoniams.

Teritorinės ligonių kasos direktoriaus nuomone, specialistų konsultacijų poreikis yra išpūstas. Jo teigimu, nėra būtinybės tiek ligonių siųsti konsultuotis, kiek jų dabar siunčiama. Jis neabejoja, kad ateityje siuntimų pas konsultantus tvarka bus keičiama.

„Dabar situacija tokia, kad pinigų konsultacijoms yra, bet gydymo įstaigos, išskyrus Konsultacijų polikliniką, jų nepanaudoja dėl specialistų trūkumo“, – aiškino jis.

Ilgiausios eilės – pas deficitinius specialistus

Kokios eilės pas specialistus Konsultacijų poliklinikoje, matyti internete. Užvakar panorusieji užsiregistruoti pas anesteziologą, chirurgą, ginekologą, neurologą, nefrologą, ortopedą, pediatrą, urologą, vaikų kardiologą, pas juos patekti galėjo jau kitą arba dar kitą dieną. Ilgiau – nuo savaitės iki dviejų – reikėjo palaukti norintiesiems  pulmonologo, onkologo, ausų, nosies gerklės specialisto, vaikų traumatologo, vaikų gastroenterologo konsultacijų.

Ilgiau – tris savaites ar mėnesį – reikės laukti pas angiochirurgą, neurochirurgą, kardiologą, oftalmologą, vaikų logopedą, vaikų pulmonologą.

Tiesa, pas tam tikrus šių sričių konsultantus talonų nebebuvo iki pat gegužės galo. Mat  pacientai specialistą dažnai renkasi pagal tai, kaip apie jį atsiliepia kiti ligoniai. Ne paslaptis, kad egzistuoja neoficialūs gydytojų reitingai. Todėl pas vienus specialistus talonai išgraibstomi greičiau nei pas kitus.

Konsultacijų poliklinikoje ligoniams bene ilgiausiai reikia laukti endokrinologo konsultacijos. Antradienį  talonų jau nebebuvo visam gegužės mėnesiui.  Taip pat iki birželio talonų nebuvo ir pas neurochirurgą, genetiką, vaikų psichiatrą, vaikų chirurgą.

R.Paliokaitė sakė, kad šių specialistų trūksta ir nėra iš kur jų pasikviesti. „75 procentai visų šalies endokrinologų dirba Kaune. Mūsų poliklinikoje yra keli specialistai, bet vis tiek nespėja“, – kalbėjo ji.

Pasak pavaduotojos, nors ir dabar į darbą būtų galima priimti ne tik endokrinologą, bet ir oftalmologą, angiochirurgą, neurochirurgą, vaikų chirurgą ir kai kuriuos kitus specialistus.

Pastaraisiais metais ligoninei pavyko prisikviesti nemažai jaunų specialistų, tačiau vadinamųjų deficitinių specialybių, kaip endokrinologų, rasti nepavyksta.

Panevėžio apskrities ligoninei ir Konsultacijų poliklinikai, žuvus dviem akušeriams-ginekologams,   o vienai gydytojai susirgus, dabar trūksta ir šios srities specialistų.
Panevėžio rajono poliklinika taip pat teikia antrinio lygio paslaugas – čia dirba kelių  sričių specialistai. Siuntimus turintys gyventojai gali rinktis, kur jiems konsultuotis.
Tačiau eilės pas endokrinologą ar kitos srities specialistą, kurių mieste trūksta, yra tokios pat ilgos.

Privačiai laukia trumpiau

Turintieji storesnes pinigines gali konsultuotis privačiai. V.Bružienės klinikoje konsultuoja panevėžiečiai specialistai ir atvažiuojantieji iš Vilniaus ir Kauno. Mūsiškių konsultacijos kainuoja 70–80 litų, turinčiųjų mokslinius laipsnius vilniečių ir kauniečių – nuo 100 iki 120 litų, pakartotinės konsultacijos – 60 litų.

Tačiau ir privačioje klinikoje teks palaukti. Tiesa, trumpiau nei valdiškoje – maždaug savaitę dvi.

Klinikos direktorė Daiva Visockienė sakė, kad konsultantai iš Vilniaus ir Kauno atvyksta kartą per mėnesį. Konsultacijai gydytojai paprastai skiria apie puse valandos.

Siūlo mažiau duoti siuntimų

J.Narbutas teigė, kad reikėtų  išplėsti šeimos gydytojų kompetencijos ribas. Pastariesiems be svarbios priežasties esą nereikėtų siuntinėti ligonių pas specialistus. Tada nuo jų pečių nukristų dalis krūvio. J.Narbutas tikina, kad ligonių gydymo kokybė nenukentėtų.

„Dažnai šeimos gydytojas pacientą pas specialistą turi siųsti tik todėl, kad galėtų išrašyti vaistų, nes yra reikalavimas, kad per tam tikrą laikotarpį ligonį pakonsultuotų specialistas“, – sakė jis.

Direktorius tvirtino, kad pastaruoju metu konsultacijų daugėja, tik gydymo įstaigos dėl sumažėjusio paslaugos balo vertės gauna mažiau pinigų.

Pasak J.Narbuto, konsultacijų skaičių pavyktų sumažinti peržiūrėjus teisės aktus, suteikus daugiau teisių šeimos gydytojams ir pradėjus juos aktyviau materialiai skatinti patiems suteikti pacientams paslaugas, o ne siųsti pas specialistą.

Komentaras

Vida Augustinienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė

Siūlymas gydytojams mokėti priedus už tai, kad jie gydo patys, o nesiunčia ligonių pas specialistus, nėra naujiena. Galbūt gerai dirbančius gydytojus ir reikėtų premijuoti, bet reikia duoti kokią nors garantiją, kad nenukentėtų pacientai. Tai yra, kad pagalbą jie gautų laiku. Dabar egzistuoja pavojus, kad šeimos gydytojai gali būti suinteresuoti nesiųsti ligonio pas specialistą.

Žmonės neretai skundžiasi, kad bendrosios praktikos gydytojai nerado ligos, bet nesiuntė pas specialistą tol, kol būklė netapo kritiška.  Kita vertus, matyt, daug kas priklauso nuo gydytojo kompetencijos, asmenybės.

Tačiau yra ligų, pavyzdžiui, diabetas, kuriomis sergančiuosius reguliariai turi konsultuoti įvairių sričių specialistai. Tad svarbu, kad tokių ligonių gydymas ir priežiūra, pradėjus riboti konsultacijas, nesuprastėtų.