Blogos socialinės ir ekonominės sąlygos, kurios trukdo sėkmingai gydyti kaulų ir raumenų sistemos pažeidimus, ne tik Lietuvai ir jos piliečiams kasmet kainuoja iki 1,8 milijardo litų, bet ir tampa viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių darbingo amžiaus žmonės tampa neįgaliais.

Tokius duomenis parodė naujausi tyrimai „The work foundation“, kurie trečiadienį buvo aptarti Seime vykusioje konferencijoje. 2007 metais kaulų ir raumenų pažeidimai sudarė pusę visų profesinių ligų ir sergančiųjų šiomis ligomis kasmet vis daugėja.

Tyrime buvo ištirta, kaip kaulų - raumenų ligos veikia darbuotojų gyvenimą, ar jiems skiriamas adekvatus gydymas, kokia pagalba sergantiesiems yra prieinama ir kokią žmogiškąją bei finansinę kainą tenka sumokėti už šias ligas. Ekspertai teigia, jog kaulų ir raumenų ligos smarkiai veikia gebėjimą dirbti, mažina darbo produktyvumą bei galimybę darbuotojams dalyvauti darbo rinkoje.

Tyrime minima, jog daugiau nei 22 tūkstančiai žmonių kenčia nuo reumatoidinio artrito. Neįgalumas tarp šia liga sergančių žmonių yra 52 procentais didesnis palyginti su bendra populiacija. Šia liga sergantys žmonės nedarbingumo pažymėjimus vidutiniškai pasiima 32 darbo dienoms per metus, kai nedarbingumo vidurkis Lietuvoje yra 11 dienų. Šiomis ligomis sergančių žmonių nedarbas Lietuvai kainuoja 350  milijonus litų per metus.

Kita dažno nedarbingumo priežastis - uždegiminės ankilozuojančio spondilito ir psoriazinio artrito ligos. Jomis serga maždaug vienas iš šimto gyventojų.

Įvairių profesijų darbuotojai dažnai skundžiasi ir nugaros skausmais. 38 procentai apklaustųjų teigė, jog nugaros skausmus lėmė darbo pobūdis. Apie 35 procentus  darbuotojų patiria raumenų skausmus kaklo, pečių ir viršutinių galūnių srityse. Audimo pramonėje nuo šių skausmų kenčia net  55 procentai darbuotojų.

Ekspertai tvirtina, jog ankstyva diagnozė, gydymas ir reabilitacija leistų sumažinti ligų naštą Lietuvai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė akcentavo, kad sprendžiant kaulų-raumenų sistemos pažeidimų problemas būtina ne tik  peržiūrėti teisės aktus, bet ir keisti požiūrį į ligą, jos prevenciją ir gydymą. „Mūsų šalyje lėšos gydymui skiriamos tada, kai ligonis jau guli ligos patale. Reikia investuoti kur kas anksčiau. Tinkamai priimti sprendimai šiandien rezultatų duos po 10-15 metų“, - sakė D.Mikutienė.