Lietuviai nemoka vartoti vaistų nuo kosulio

Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centre per pastaruosius tris mėnesius apsilankė 4800 žmonių. Keturios šeimos gydytojos dėl peršalimo simptomų konsultavo virš dviejų tūkstančių žmonių.

Spalio mėnesį į gydymo centrą dėl peršalimo simptomų kreipėsi 110 žmonių, lapkritį jau 880, gruodį buvo pasiektas didžiausias peršalimu sergančiųjų pacientų skaičius – 1320. Dažniausias besikreipiančių skundas – kosulys.

„Kas trečias pacientas, galima sakyti, eksperimentavo su vaistais nuo kosulio. Ir tik po to, kai jokie vaistai nepadėdavo pašalinti kankinančios kosulio, jie kreipdavosi į gydytoją. Lietuviai nemoka vartoti vaistų nuo kosulio, nes vartoja jiems tuo metu pagal ligos eigą visai netinkančius medikamentus,“ – sako Vilniaus Pašilaičių šeimos medicinos centro vadovė Eglė Galgauskienė.

Centro statistika rodo, kad kas antras žmogus vos jį ima kamuoti kosulys skuba konsultuotis su šeimos gydytoju. 20 proc. gydymo įstaigos pacientų vartoja tuos pačius vaistus kaip pernai ir nelinkę eksperimentuoti. Trečdalis žmonių nesikonsultuoja nei su gydytojais, nei su vaistininkais ir vaistus renkasi savo nuožiūra.

Kosulys skirstomas į dvi dideles grupes:

• Neproduktyvus arba sausas kosulys. Žmogus neatsikosti, šis kosulys pasireiškia virusinės kvėpavimo infekcijos pradžioje. Sausas kosulys gali atsirasti infekcijai patekus į kvėpavimo takus ar įkvėpus šaltam orui.  
• Produktyvus arba drėgnas kosulys. Jau atkosėjami skrepliai, su kuriais iš kvėpavimo takų pašalinami ligos sukėlėjai. Drėgnas kosulys gali būti paviršutinis ir gilus. Jeigu skrepliai skysti ir jų daug – atsikosima labai lengvai, o jei klampūs ir jų nedaug – kosulys gilus. Drėgno kosulio slopinti nereikia, jis gydomas vaistais, skystinančiais susikaupusius skreplius bei lengvinančiais jų atsikosėjimą.

„Būtent sausio kosulio atvejais padaroma daugiausiai klaidų su vaistais. Sausam kosuliui nepraeinant bei vis labiau varginant reikėtų gerti jį slopinančius vaistus, tačiau nevartoti atsikosėjimą gerinančių preparatų. Slopinti kosulį reikia pirmas 5-7 dienas, o jam tapus drėgnu, vartoti vaistus, gerinančius atsikosėjimą,“ – sako medikė.

Kosulį slopinantys vaistai būna centrinio ir periferinio veikimo. Centrinio veikimo kosulį slopinantys vaistai (pvz., Libeksinas) mažina padidėjusio kosulio centro aktyvumą, periferinio veikimo vaistai (pvz., Kodipront) slopina periferinių kvėpavimo organų sričių kosulį provokuojančius dirginimo impulsus. Nors vaistai ir nereceptiniai, tačiau kurį konkrečiu atveju vaistą pasirinkti reikėtų konsultuotis su gydytoju. 

„Didžiausia daroma klaida – stengiamasi esant sausam kosuliui paversti jį drėgnu ir geriami acetilcisteino klasės vaistai, mukolitikai (žinomiausias vaistas ACC) arba ambroksalio grupės vaistai (Ambrolanas), kurie didina skreplių kiekį. Šiuos vaistus reikia pradėti gerti tik tada, kai išsiaiškinama kosulio priežastis, fiziologija, bronchų laidumo būklė. Tik esant produktyviam kosuliui (kai skreplių daug, jie tąsūs, gleivingi) yra vartojami mukolitikai, nes jie stimuliuoja bronchų liaukų sekreciją, aktyvina virpamojo epitelio judesius, skystina skreplius. Sauso kosulio periodu geriami gleives skystinantys vaistai patys tampa dirgikliu, jie erzina kvėpavimo takus ir žmogus dar smarkiau kosti,“ – aiškina gydytoja.

Pašilaičių šeimos medicinos centro medikai sako, kad kosulys yra simptomas, į kurį visuomenė reaguoja nepalankiausiai. Sloga tokio neigiamo vertinimo kaip kosulys nesusilaukia. „Būtent dėl to žmonės stengiasi kosulį kaip įmanoma greičiau „išgydyti“. Tai klaidingas sprendimas. Kosulys kartais gali tęstis ir kelis mėnesius. Todėl visuomet pravartu konsultuotis su šeimos gydytoju,“ – patarė medikė.