Varšuvoje vykusios Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijos metu buvo apdovanoti darniausiai besivystantys pasaulio miestai. Pasaulinė žaliųjų pastatų taryba už jų vykdomą žaliųjų statinių politiką geriausiai įvertino Vankuverį, Keiptauną ir Abu Dabį.

Vankuveris siekia tapti pasaulio žaliausiu miestu

Pasaulinė žaliųjų pastatų taryba apdovanojimus teikė antrą kartą kartu su organizacija „Vietos valdžia už tvarumą“ (ICLEI) ir Jungtinių Tautų Gyvenviečių programa (UN-Habitat). Šių metų tema buvo pasaulinis pasižymėjimas vietinėje žaliųjų statinių politikoje. Miestai nugalėtojai buvo pagerbti už jų pastangas sudarant geriausias galimybes statytojams ir vystytojams įgyvendinti mažiausiai aplinką veikiančius projektus.

Kanados miestas Vankuveris su savo „Žaliausio miesto 2020 m. veiksmų planu“ užėmė pirmąją vietą. Siekdami tapti žaliausiu miestu pasaulyje Vankuverio valdžia aktyviai dirba su miesto gyventojais. Siekiama pakeisti miesto šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, atliekų tvarkymo ir ekosistemų valdymo politikas.

Vankuveris nusiteikęs ambicingai: planuojama, jog visi nauji miesto statiniai nuo 2020 metų bus statomi nesukuriant papildomų anglies dvideginio emisijų. Senesni pastatai iki 2020 metų turėtų sunaudoti 20 proc. mažiau energijos ir išmesti penktadaliu mažiau anglies dvideginio lyginant su 2007 metų lygiu. Taip pat bus keičiama miesto transporto infrastruktūra.

Tvariausių pasaulio miestų sprendimai ekonomiškai pagrįsti

Keiptaunas (Pietų Afrikos Respublika) buvo įvertintas už energijos vartojimo efektyvumo programą, kuria siekiama mieste skatinti energijos taupymą. Šiuo metu miestas įgyvendina įvairius energijos vartojimo mažinimo projektus, pradedant gatvių apšvietimu. Gal tai ir nėra pats naujoviškiausias būdas mieste populiarinti „žaliąją“ energiją, tačiau, pasak Keiptauno tarybos nario ir Ekonomikos, aplinkos ir miesto planavimo komiteto atstovo Garretho Blooro, toks modelis pasirodė esąs labai veiksmingas.

Jungtinių Arabų Emiratų sostinė Abu Dabis buvo apdovanotas už „Perlo“ vertinimo sistemą, kuria miestas skatina bendruomenes vykdyti tam tikrus aplinkai draugiškus projektus. Vandens ir energijos taupymas, atliekų mažinimas, vietinių medžiagų naudojimas ir perdirbimas – visas šias programas remia miestas. Naujai besikuriančios bendruomenės turi atitikti tam tikrus reikalavimus šiose srityse, kuriuos nustatyti padeda specialios vandens, atliekų ir energijos naudojimo skaičiuoklės.

Renginio metu Pasaulio žaliųjų pastatų tarybos vykdančioji sekretorė Jane Henley sakė: „Šie apdovanojimai ne tik įvertina pagirtinas vietos valdžios pastangas pakeisti jų pastatus, bendruomenes ir miestus. Jais taip pat atkreipimas dėmesys į tai, jog įdiegti darnias technologijas ir statybos praktiką viso miesto mastu pasaulyje, kuris darosi vis labiau urbanizuotas, yra nelengvas iššūkis.

Visų apdovanojimams nominuotų miestų pavyzdžiai rodo, jog statybų pramonės sprendimai gali ne tik sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį, bet yra ir ekonomiškai pagrįsti.“ Seulas (P. Korėja), Kraistčerčas (N. Zelandija), Brightonas ir Hovas (Jungtinė Karalystė) ir Šanchajus (Kinija) buvo kiti apdovanojimuose paminėti „žalieji“ miestai.