Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis tikino, kad Joninių naktį ne veltui gyvuoja tradicija ieškoti paparčio žiedo.

Ši graži legenda turi prasmę ir net savotišką paaiškinimą. Paparčio žiedo paprastai leisdavosi ieškoti poromis, esą jį radusius būtų aplankiusi didelė meilė.

"Papartis turi žiedą. Žmonės, ieškodami žiedo, net neįtaria, kad jis vis dėlto yra. Paparčiai turi lytinę dauginimosi funkciją atskirai nuo augalo. Žiedas ir yra augalo dauginimosi organas. Paparčio lytiniai dauginimosi organai yra širdutės formos", – pasakojo biologas.

Žmonės, ieškodami žiedo, net neįtaria, kad jis vis dėlto yra.

Paparčius kieme ar namuose auginantieji yra matę, kaip atrodo paparčio sporos.

"Apatinėje lapo pusėje yra daugybė sporangių su milijonais sporų. Iš sporos išdygsta ne papartis, kurį mes visi atpažįstame, o širdutės formos polaiškis. Šis polaiškis yra autonomiškas nuo paparčio. Paparčio lytiniai organai yra anteridžiai, vyriškieji, ir archegonės, moteriškieji. Iš jų ir susiformuoja vyriškos ir moteriškos ląstelės", – pasakojo E.Paplauskis.

Kai šios ląstelės gauna vandens, jos susilieja, tada ima vystytis augalas.

"Papartis yra sporofitas, jis generuoja sporas. O širdelės formos polaiškis yra vadinamas gametofitu, jis gamina lytines ląsteles. Tik tiek, kad jis yra atskirai nuo augalo. Bet biologiškai tai yra žiedo atitikmuo. Žiedas juk tam ir skirtas, kad susiformuotų lytiniai organai ir įvyktų apvaisinimas", – paaiškino E.Paplauskis.

Biologas spėjo, kad Joninių nakties tradicija ieškoti paparčio žiedo galėjo gimti vis dėlto iš tam tikrų žinių apie augalus.

"Gal ir buvo žiniuonių, kurie turėjo specifinių žinių apie augalus. Sunku pasakyti, bet tai tik spėjimas. Vis dėlto, žmonės gamtos paslapčių žinojo kur kas daugiau, nei mes įsivaizduojame. Gal tokia tradicija gimė ne tuščioje vietoje?" – svarstė E.Paplauskis.