- Rūta Androšiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Norvegijos administruojamame Arkties salyne veikiančios Svalbardo pasaulinės sėklų saugyklos kolekciją antradienį papildė 60 tūkst. naujų pavyzdžių, įskaitant Britanijos princo Charleso (Čarlzo) surinktas raktažolių sėklas ir indėnų čerokių šventųjų kukurūzų grūdus.
Didėjant susirūpinimui dėl klimato pokyčių ir rūšių nykimo įvairios grupės visame pasaulyje stengiasi pasiųsti savo surinktų sėklų į saugyklą, įrengtą viename kalne iškastuose tuneliuose netoli Longjyrbieno Špicbergeno saloje, maždaug už 1,3 tūkst. km nuo Šiaurės ašigalio.
Šios „Nojaus arkos“ pagrindinis tikslas – išsaugoti augalus, galinčius išmaitinti didėjančią žmonių populiaciją, susiduriančią su grėsmingais klimato pokyčiais.
„Klimato pokyčių ir biologinės įvairovės nykimo tempui didėjant kyla nauja paskata, susijusi su pastangomis išgelbėti nuo išnykimo maistines kultūras“, – sakė saugyklą prižiūrinčios organizacijos „Crop Trust“ vadovas Stefanas Schmitzas (Štefanas Šmicas).
„Dabartinio sėklų fondo didelė apimtis atspindi pasaulinį susirūpinimą dėl klimato kaitos ir biologinės įvairovės mažėjimo poveikio maisto gamybai“, – pridūrė jis.
Šiaurės šalių genų banko vadovė Lise Lykke Steffensen (Lisa Liukė Stefensen) savo ruožtu sakė, kad kiekvienoje komplekse saugomoje sėkloje „slypi potencialių tvaraus žemės ūkio sprendinių“.
„Sprendinių, kurie yra gyvybiškai svarbūs pastangoms išmaitinti gausėjančią populiaciją ir atlikti žaliąjį perėjimą“, – pridūrė ji.
„Kol dar ne per vėlu“
Antradienį saugyklai perduotą 60 tūkst. sėklų mėginių rinkinį padėjo sukaupti 36 regioninės ir tarptautinės institucijos.
Tarp naujai atgabentų sėklų esama tiek plačiai auginamų kultūrų, tokių kaip kviečiai ir ryžiai, tiek laukinių augalų, pavyzdžiui, Europos obelų medžiagos.
Be kita ko, saugykla gavo pupelių, moliūgų ir kukurūzų, auginamų čerokių. Ši Amerikos indėnų tauta yra pirmoji, pasiuntusi į saugyklą savųjų veislių, įskaitant šventais laikomus „Baltojo erelio“ veislės kukurūzus.
Princas Čarlzas, žinomas kaip uolus ekologinių projektų rėmėjas, išsiuntė 27 laukinių augalų rūšių sėklų. Tarp jų esama raktažolių ir gegužraibinių augalų sėklų, surinktų pievose princo užmiesčio rezidencijoje Haigrove.
„Pastangos įtikinti žmones, kad visa ši įvairovė atlieka nepamainomą vaidmenį palaikant klestinčias, sveikas ekosistemas, palaikančias tiek žmones, tiek mūsų planetą, pasirodė esančios sekinanti ir dažnai demoralizuojanti užduotis“, – sakoma Velso princo pranešime.
„Dabar svarbiau bet kada mums imtis veiksmų, kad apsaugotume šią įvairovę, kol iš tikrųjų netapo jau per vėlu“, – pridūrė jis.
Svalbardo pasaulinės sėklų saugykloje genetinė medžiaga saugoma trijuose požeminiuose tuneliuose, kuriuose palaikoma optimali minus 18 Celsijaus laipsnių temperatūra. Su naujausiu papildymu bendras šiame komplekse laikomas sėklų mėginių skaičius išaugo iki 1,05 milijono.
Sėklų bankas turi vietos laikyti iki 4,5 mln. pavyzdžių.
Apie 2–3 mln. pavyzdžių kolekcija „būtų gera mintis, siekiant padaryti žmonijos maisto ateitį dar saugesnę“, – naujienų agentūrai AFP sakė S. Schmitzas.
Konfliktai ir klimato kaita
Šią milžinišką saugyklą pastebėti būtų sunku, jeigu ne apledėjusiame kalno šlaite išsiskiriantis įėjimas – dvi iš žemės gelmių iškilusios pilkos sienos, padengtos veidrodžio ir geležies gabalėliais, kad pagavusios šviesą spindėtų poliarinės nakties tamsoje.
Sėklų saugyklos statybos prasidėjo 2008 metais. Jas finansavo Norvegija, siekdama išsaugoti biologinę įvairovę, atsižvelgiant į klimato kaitą, konfliktus ir kitas stichines bei žmogaus sukeltas nelaimes. Kartais ji yra vadinama „paskutinės teismo dienos saugykla“.
Sėklų saugojimas jau pasiteisino per Sirijos pilietinį karą 2015 metais, kai mokslininkams pavyko iš saugyklos gauti augalų, visiškai sunaikintų per karo veiksmus Alepe, sėklų.
Saugykloje laikomos sėklos oficialiai priklauso jas atidavusioms valstybėms ir institucijoms, kurios, esant būtinybei, gali jomis pasinaudoti.
Dabar Arkties salyne, kur dėl įšalo beveik niekas neauga, yra saugoma daugiau nei 5 tūkst. augalų rūšių.
Pati saugykla taip pat patyrė klimato kaitos poveikį.
2016 metais, neįprastai pakilus oro temperatūrai ir aplink įėjimą pradėjus tirpti įšalui, į saugyklos tunelį pradėjo sunktis vanduo.
Po to Norvegija finansavo papildomus darbus, kad apsaugotų saugyklą nuo klimato kaitos, kurios tempas, pasak mokslininkų, Arktyje yra dvigubai didesnis už pasaulio vidurkį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...