- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors pavasaris šiemet vėlyvas, savivaldybės jau pradėjo suplanuotus Sosnovskio barščio naikinimo darbus. Šį invazinį augalą purkšti herbicidais, šienauti arba iškasti yra numačiusios 16 savivaldybių. Praėjusiais metais Aplinkos ministerija tam skyrė daugiau kaip 500 tūkst. eurų. Raginame ir gyventojus, kurių aplinkoje – prie namų, sodų, sodybų veši Sosnovskio barščiai suskubti juos naikinti.
Svarbu tai daryti tinkamai – renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, galimus apribojimus dėl vandens telkinių, gyvenviečių, saugomų vertybių ir kt.
Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikata invazinių augalų ypač sunkiai įveikiamas, todėl turi būti metodiškai naikinamas herbicidais ar iškasamas, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio. Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo metodo ar tai yra kontrolės sudėtinė dalis. Jis turi būti nupjaunamas, kol žiedai nesubrandinę sėklų.
„Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau. Pirmuosius 4–5 metus augalas kaupia energetines medžiagas, tik tada sužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta. Todėl kai Sosnovskio barštis tik šienaujamas, jis stengiasi atauginti savo nupjautą antžeminę dalį, tol kol sužydi ir gali „pratęsti savo giminę“ išbarstęs sėklas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.
Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau.
Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas ir invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą) ir visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti.
Jos pačios sprendžia, ar imtis šių veiksmų. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2021 m. papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote. Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.
Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, pernai visi projektų vykdytojai atliko viešųjų pirkimų procedūras, sudarė sutartis su rangovais, pagal pasiruoštus Sosnovskio barščio populiacijos naikinimo veiksmų planus, sėkmingai vykdė suplanuotus naikinimo darbus.
Sostinėje iš Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų. Per 3 metus invazinio augalo gausos reguliavimo plane numatytas purškimas herbicidais, kasimas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas. Sosnovskio barščiai aptinkami net 18 ha teritorijoje 133 vietose, tačiau jos nuolat kinta.
Visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis.
Ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojami invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centras. Bus ištirtas ir Sosnovskio barščio paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika. Preliminariais duomenimis, šie augalai užima apie 10 tūkst. ha šalyje.
Šiuo metu kuriama Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje planuojama talpinti informaciją apie invazines rūšis, jų paplitimo duomenis, naikinimo rekomendacijas ir kitą svarbią informaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tvarkymo talkoje „Miško kuopa“ surinkta tonos šiukšlių2
Antrą kartą Lietuvoje vykusioje Valstybinių miškų urėdijos organizuojamoje miškų tvarkymo talkoje „Miško kuopa“ šeštadienį surinkta dešimtys tonų šiukšlių, pranešė Aplinkos mi...
-
Prasideda vėjažuvių žvejyba: egzotinės išvaizdos žuvys pasiduoda ne kiekvienam1
Pajūrio žvejai jau mėgaujasi vėjažuvių žvejyba, kuri šį pavasarį vėluoja kone pusę mėnesio. Egzotinės išvaizdos žuvų žvejyba gali būti nepaprastai įdomi, nes šios jūrinės žuvys pasiduoda ne kiekvienam žvejui. ...
-
Klaipėdos botanikos sode vyko Žavadienis: lankytojai išrinko gražiausią žiedą3
Jau dešimtmetį gegužės 18-oji pasaulyje minima kaip Tarptautinė žavėjimosi augalais diena. Visi gyvenantieji sparčiu XXI amžiaus tempu bent šią dieną raginami stabtelėti ir pasidžiaugti gamta, kuri gegužės vidury yra pačiame žyd...
-
Moksleiviams – apie Baltijos delfiną: prie mūsų krantų šis svečias yra itin retas
Tarptautinės jūros kiaulės dienos kasmet nepraleidžiantis Lietuvos jūrų muziejus pakvietė jaunuosius klaipėdiečius susipažinti su šiuo retu gyvūnu, dar vadinamu Baltijos delfinu arba banginuku, kuris, deja, beveik išnykęs dėl labai d...
-
Pavojingo augalo plitimas uostamiestyje – suvaldytas6
Aplinkos ministerija vien pernai skyrė per pusę milijono eurų Sosnovskio barščiui naikinti savivaldybėse. Klaipėdos savivaldybės atstovai tikina, jog uostamiestyje šie barščiai nėra paplitę ir jų augimas suvaldytas, todėl miest...
-
Saugomos teritorijos: kaip išsaugoti gražiausius Lietuvos kampelius?
Lietuvoje yra penki nacionaliniai ir 30 regioninių parkų. Šios vertingiausios ir gražiausios mūsų krašto vietovės labai mėgstamos lankytojų, nors dar nedaugelis supranta būtinybę jas saugoti. ...
-
Į Nerį bus įžuvinta 2 tūkst. žymėtų lašišų rituolių
Ketvirtadienį į Neries upę Saidės rėvoje bus įveista 2 tūkst. lašišų rituolių (metinukių). ...
-
Naminiai gyvūnai – ir pramoga, ir nauda vaikams1
„Dažnai girdime, kad suaugęs žmogus, turintis augintinį, lengviau užmezga naujas pažintis, rečiau serga depresija ir yra laimingesnis. Ar kada susimąstėte, kokią naudą augintiniai teikia vaikams?“ – klausia mokytoja Laura ir prista...
-
Muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną
Jau dvidešimtą kartą Lietuvos jūrų muziejus pažymi Tarptautinę Baltijos jūros kiaulės dieną, kviesdamas visuomenę susipažinti su nuostabiais mažaisiais banginiais ir dalyvauti jiems skirtuose renginiuose. Daug kam dar šiandien sunku p...
-
Burbiškio dvaro Tulpių šventė baigėsi – žydėjimas tęsiasi
Šeštadienį po dviejų metų pertraukos į Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvarą (Radviliškio r.) grįžo tradicinė Tulpių žydėjimo šventė, sulaukusi daugybės svečių ne tik iš Li...