Svarbu tai daryti tinkamai – renkantis naikinimo priemones ir laiką, būtina atsižvelgti į Sosnovskio barščio gausumą, teritorijos dydį, galimus apribojimus dėl vandens telkinių, gyvenviečių, saugomų vertybių ir kt.

Šis vienas iš pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikata invazinių augalų ypač sunkiai įveikiamas, todėl turi būti  metodiškai naikinamas herbicidais ar iškasamas, kol yra nedidelis, siekia apie 30 cm aukščio. Sosnovskio barštis šienaujamas tik siekiant sustabdyti plitimą sėklomis, kai nėra kito tinkamo metodo ar tai yra kontrolės sudėtinė dalis. Jis turi būti nupjaunamas, kol žiedai nesubrandinę sėklų.

„Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau. Pirmuosius 4–5 metus augalas kaupia energetines medžiagas, tik tada sužydi, išbarsto sėklas ir nunyksta. Todėl kai Sosnovskio barštis tik šienaujamas, jis stengiasi atauginti savo nupjautą antžeminę dalį, tol kol sužydi ir gali „pratęsti savo giminę“ išbarstęs sėklas“, – aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.

Be to, net ir nupjovus žydintį Sosnovskio barštį, iš savo vidinių resursų jis gali subrandinti sėklas ir taip plisti toliau.

Sosnovskio barštis 2016 m. paskelbtas ir invazine Europos Sąjungos rūšimi (įrašytas į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą) ir visos valstybės narės įpareigotos valdyti jo plitimą. Kasmet savivaldybėms skiriamos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos, kurias galima panaudoti ir invazinėms rūšims naikinti.

Jos pačios sprendžia, ar imtis šių veiksmų. Aplinkos ministerijos iniciatyva 2021 m. papildomai skirta 556,4 tūkst. eurų, 3 metus naikinti Sosnovskio barštį apytiksliai 331,31 ha plote. Šį invazinį augalą naikinti nusprendė Vilniaus bei Šiaulių miestų ir rajonų, Kaišiadorių, Mažeikių, Alytaus, Anykščių, Kėdainių, Švenčionių, Telšių, Klaipėdos, Trakų, Ignalinos, Marijampolės ir Zarasų rajonų savivaldybės.

Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenimis, pernai visi projektų vykdytojai atliko viešųjų pirkimų procedūras, sudarė sutartis su rangovais, pagal pasiruoštus Sosnovskio barščio populiacijos naikinimo veiksmų planus, sėkmingai vykdė suplanuotus naikinimo darbus.

Sostinėje iš Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų kovai su Sosnovskio barščiais skirta apie 94 tūkst. eurų. Per 3 metus invazinio augalo gausos reguliavimo plane numatytas purškimas herbicidais, kasimas Verkių ir Pavilnių regioninių parkų teritorijoje ir šalia vandens telkinių bei šienavimas. Sosnovskio barščiai aptinkami net 18 ha teritorijoje 133 vietose, tačiau jos nuolat kinta.

Visos augalo dalys kaupia furanokumariną, medžiagą, kuri žmogui prisiartinus prie augalo, juos skinant ar šienaujant, gali smarkiai apdeginti neapsaugotą odą, sukelti ypač stiprią organizmo alerginę reakciją, ypač tai būdinga saulėtomis dienomis.

Ministerijos iniciatyva 2019 m. prasidėjo ES lėšomis finansuojami invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje, kuriuos atlieka Gamtos tyrimų centras. Bus ištirtas ir Sosnovskio barščio paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika. Preliminariais duomenimis, šie augalai užima apie 10 tūkst. ha šalyje.

Šiuo metu kuriama Biologinės įvairovės informacinė platforma, kurioje planuojama talpinti informaciją apie invazines rūšis, jų paplitimo duomenis, naikinimo rekomendacijas ir kitą svarbią informaciją.