Pirmajame trejetuke

Atlanto vandenyne Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivai sugauna bene daugiausia žuvų (apie 82 tūkst. tonų). Mūsų šalį lenkia tik Ispanija ir Prancūzija.

„Kalbėdami apie tolimosios žvejybos sritį, galime didžiuotis – esame vieni stipriausių ES. Mums netgi priklauso trečias pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas „Margiris“. Visas turimas laivynas taip pat aktyviai žvejoja. Visa tai sudaro sąlygas, kad sugavimas tolimuosiuose žvejybos rajonuose sudaro apie 80 proc. Lietuvos laimikio“, – kalbėjo ministras Bronius Markauskas.

ES žvejybos laivyno registre įregistruoti 143 su Lietuvos Respublikos vėliava plaukiojantys žvejybos laivai. Iš jų net 67 proc. aktyviai žvejoja, o ES vidurkis yra tik 22 proc. dirbančių laivų. Visgi sugautą laimikį mūsų laivai iškrauna ne Lietuvoje, o Afrikos krantuose – dažniausiai Maroke ir Mauritanijoje.

Daug didesnis iššūkis – žvejyba Baltijos jūroje. Baltijos jūroje leidžiamų sužvejoti žuvų skirta kvota Lietuvai yra viena iš mažiausių ir siekia vos 2,94 proc. žuvų (išskyrus lašišas). Konkurencija tarp laivų vyksta tiek šalies viduje, tiek už jos ribų, todėl svarbu išnaudoti visas ES suteikiamas galimybes modernizuoti techniką, optimizuoti įmonių veiklą ir užtikrinti tvarią žuvininkystę. Tam iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo ir Lietuvos biudžeto skirta beveik 14 mln. eurų.

Akvakultūros sektorius vis auga

Pasak ministro, pasaulyje stiprėja tendencijos, kad žuvų turėsime užsiauginti patys. Tam įtakos turi vis mažėjantys žuvų ištekliai jūrose ir vandenynuose.

Lietuvoje akvakultūros sektorius taip pat labai plečiasi – per penkerius metus tvenkiniuose ir uždarose sistemose užauginamos žuvies kiekiai išaugo trečdaliu. Per metus dabar tokiu būdu užauginama apie 4,4 tūkst. tonų įvairių žuvų. Daugiausia, apie 80 proc., – karpių, vis daugiau auginama ir eršketų, vaivorykštinių upėtakių, lydekų, afrikinių šamų ir kt.

„Uždarose akvakultūros sistemose užauginta žuvis beveik visa patenka ant mūsų stalų – apie 70 proc. produkcijos parduodama Lietuvos rinkoje, o kita dalis iškeliauja į Lenkiją ir Latviją. Mūsų tikslas, pasinaudojant ES investicijomis, kuo labiau išplėtoti akvakultūros sektorių ir skatinti auginti vis įvairesnes žuvų rūšis“, – teigė ministras B.Markauskas.

Pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programą, numatyta per 28 mln. eurų investicijų tvariai, konkurencingai ir gyvybingai akvakultūrai.

Kalbėdami apie tolimosios žvejybos sritį, galime didžiuotis – esame vieni stipriausių ES.

Moderniausia laboratorija 

Kopgalyje įsikūrusi Jūrinės žuvininkystės ir akvakultūros laboratorija – naujas tarptautinio bendradarbiavimo mokslinių tyrimų centras.

Vykdant ES lėšomis finansuojamą projektą, buvo iš esmės pertvarkytos Žuvininkystės tarnybos Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriaus patalpos. Atnaujinta laboratorija aprūpinta modernia specializuota įranga ir yra atvira mokslininkams, studentams, verslininkams. Ją sudaro trys pagrindinės dalys: akvakultūros, eksperimentinės ekologijos ir molekulinės biologijos.

„Analogiškos kompleksinės infrastruktūros nėra visame pietrytiniame Baltijos jūros regione. Žuvininkystės mokslinių tyrimų srityje žengiame koja kojon su visa Europa ir tuo galime didžiuotis. Jau dabar čia sėkmingai veisiamos ir dirbtinėmis sąlygomis auginamos verslinės žuvys“, – džiaugėsi ministras B.Markauskas. Žuvininkystės tyrimų ir mokslo skyriuje sumontuota didelio tūrio mezokosmų sistema – vienintelė Baltijos šalyse. Mezokosmai – tai lauko ir vidaus eksperimentinės sistemos, kuriose atliekami natūralios aplinkos stebėjimai ir tyrimai, susiję su vandens telkinių eutrofikacijos procesais, planktono mitybinėmis grandinėmis, biogeocheminiais ciklais.

Eksperimentinės ekologijos laboratorijoje sukonstruotame srovės kanale tyrinėjamos nešmenų nusodinimo galimybės, vandens gyvūnų, augalų ir dumblių ekologija. Laboratorijoje esančios eksperimentinės sistemos yra pritaikytos dirbti tiek gėlo, tiek druskingo Baltijos jūros vandens aplinkoje.

Priemonės žuvininkystės sektoriui modernizuoti

Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 m. veiksmų programai įgyvendinti skirta daugiau kaip 81,6 mln. eurų. Šios investicijos skirstomos per 22 programos priemones akvakultūrai, žuvininkystės įmonių veiklai plėtoti ir modernizuoti, jų konkurencingumui didinti bei kitoms sritims. Skirstant ES investicijas, ypatingas dėmesys bus skiriamas žuvų auginimui, arba akvakultūrai (per 28 mln. eurų), beveik 14 mln. eurų numatyta žvejybai, bus didinamas užimtumas ir plėtojami regionai – tam bus skirta per 12 mln. eurų, plėtojama prekyba ir perdirbimas (daugiau nei 12 mln. eurų).

2017 m. trečią ketvirtį skelbiami kvietimai teikti paramos paraiškas pagal šias priemones: „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“, „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“, „Produktyvios investicijos į akvakultūrą (supaprastinta tvarka)“, „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“.

2017 m. ketvirtą ketvirtį bus priimamos paraiškos pagal šias priemones: „Mokslininkų ir žvejų partnerystės“, „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas pagal supaprastintąsias taisykles“, „Energijos vartojimo efektyvumas ir klimato kaitos švelninimas. Pagrindinių arba pagalbinių variklių keitimas arba modernizavimas“, „Bendradarbiavimo veikla“.