51,3 proc. rodiklis yra aukščiausias lygis, užregistruotas rugpjūčio 1–10 dienomis nuo duomenų rinkimo pradžios 2012 metais.

Apie pusė šios teritorijos nuo sausros kenčia nuo šių metų balandžio vidurio. Tai blogesnė situacija nei 2022 metais, kai taip pat buvo didelė sausra.

EDO naudoja palydovinius vaizdus, kad išmatuotų kritulių kiekį, dirvožemio drėgnumą ir augmenijos būklę.

Sausra skirstoma į tris kategorijas: aukščiausią, vidutinį (arba įspėjimo) ir stebėjimo lygį.

Rugpjūčio pradžioje 7,8 proc. Europos ir Viduržemio jūros regiono buvo aukščiausias sausrų lygis, 38,7 proc. teritorijos buvo nustatytas įspėjimo lygis, o 4,9 proc. teritorijos – stebėjimo lygis.

Sausros labiausiai paveikė Kaukazo ir Šiaurės Balkanų regionus.

Sakartvele ir Armėnijoje nuo sausros nukentėjo 97 proc. teritorijos. Sausros taip pat alino Bulgariją, Kosovą, Serbiją, Šiaurės Makedoniją, Albaniją, Vengriją ir Juodkalniją.

Šią Europos dalį rugpjūtį apėmė karščio bangos, dėl kurių kilo daugybė miškų gaisrų, per kuriuos vienas žmogus žuvo Juodkalnijoje ir dar vienas – Albanijoje.

Ispaniją, Portugaliją ir Italiją, kuriose šį mėnesį taip pat kilo smarkūs miškų gaisrai, sausros paveikė tik vietos lygmeniu. Tačiau Jungtinėje Karalystėje (JK), EDO duomenimis, paveikta 69,5 proc., o Prancūzijoje – 63 proc. teritorijos.

Padėtis buvo geresnė tik Vidurio Europoje – Vokietijoje, Šveicarijoje, Austrijoje ir Čekijoje, kur normalizavosi dirvožemio drėgmė ir augmenijos būklė. Minėtos valstybės pastaraisiais mėnesiais buvo smarkiai nukentėjusios.

Remiantis naujienų agentūros AFP skaičiavimais, paremtais Europos miškų gaisrų informacijos sistemos (EFFIS) duomenimis, šiais metais gaisrai Europos Sąjungoje (ES) jau išdegino rekordinį plotą – daugiau nei milijoną hektarų žemės.