Kada reikia sunerimti, jei įgėlė vabzdys, plačiau papasakojo šeimos gydytoja Izabelė Juškienė. 

– Ar yra ypač pavojingų vabzdžių Lietuvoje, kurie gali kelti grėsmę žmonėms?

– Vieni pavojingiausių gyvūnų – nuodingosios gyvatės, tai yra juodoji angis, kuri aptinkama Lietuvoje. Kalbant apie vabzdžius – viskas priklauso nuo paties žmogaus: ar jis turi alergiją, ar yra mirtinai alergiškas. Atvejų, kai nuo įgėlimo ar įkandimo žmogus mirtinai nukenčia, pasitaiko itin retai.

– Ar daugėja žmonių, turinčių alergiją vabzdžiams?

– Iš esmės – taip. Tai susiję su tuo, kad didėja bendras alerginis fonas visuomenėje. Vis daugiau žmonių serga įvairiomis alergijomis – tiek maisto, tiek aplinkos, tiek vabzdžių atžvilgiu. Žmonės tampa jautresni visapusiškai.

– Ar įmanoma, kad alergija atsiranda vėliau, net jei anksčiau jos nebuvo?

– Nors tai retas atvejis, bet taip – gali. Žmogaus organizmas evoliucionuoja, todėl galimas ir alergijos atsiradimas. Visgi, kad alergijos nebūtų ir staiga įvyktų anafilaksinė reakcija po, pavyzdžiui, bitės ar vapsvos įgėlimo – labai reta. Dažniausiai žmonės jau žino, kad turi alergiją ir nešiojasi tam skirtas priemones.

LNK stop kadras.

– Ar galima iš anksto pasiruošti gynybai nuo uodų?

– Visi mes vienaip ar kitaip esame jautrūs uodų įkandimams – vieniems jie sukelia stipresnį niežėjimą, kitiems mažiau. Viskas priklauso nuo to, kiek jų įgelia. Pagrindinė apsaugos priemonė – įvairūs repelentai. Kai kalbame apie kūdikius, galima naudoti ultragarsines priemones, kurios atbaido vabzdžius. Tačiau pagrindas yra purškiami arba tepami repelentai.

– Ką daryti, jei vabzdys jau įkando? Kaip prižiūrėti įkandimo vietą?

– Pirmiausia galima išgerti alerginių vaistų, tepalų, kurie sumažina niežėjimą. Taip pat yra vietinių preparatų, kurių galima įsigyti vaistinėse be recepto. Tačiau svarbiausia yra geriau apsisaugoti nuo įkandimo, nei vėliau gydyti jo pasekmes.

– Širšė, bitė, vapsva – kuris jų pavojingiausias? Kaip nuo jų saugotis?

– Pavojingiausios – širšės ir vapsvos. Pavojus priklauso ir nuo to, kur įgėlimas įvyksta. Jei vabzdys įgėlė į galvą, burną ar kvėpavimo takus – tai gali būti labai pavojinga. Pasitaiko atvejų, kai žmogus valgydamas netyčia praryja vabzdį. Tokie įgėlimai gali kelti grėsmę gyvybei. Įgėlimai į galūnes paprastai nėra pavojingi, jei žmogus nėra alergiškas. Tokiu atveju padeda vaistai nuo alergijos, vietinis šaldymas. Taip pat rekomenduojama vengti kvapnių kvepalų, ypač gamtoje.

LNK stop kadras.

– Ar situacija keičiasi, jei žmogų sugėlė ne vieną kartą, o kelias dienas iš eilės?

– Jei žmogus nėra alergiškas, dažniausiai nieko ypatingo neįvyksta. Tačiau jei yra polinkis į alergiją, antras įgėlimas gali sukelti stipresnę reakciją.

– Ar einant į gamtą būtina turėti vaistinėlę?

– Taip, rekomenduojama. Joje turėtų būti vaistai nuo skausmo, nuo alergijos, taip pat repelentai. Jei tikėtina, kad susidursite su geliančiais vabzdžiais – apsauga būtina. Kalbant apie gyvates, tokiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į medikus, nes savarankiškai pagalbos nepakaks.

– Ar žmonės gali nežinoti, kad turi alergiją? Ar verta pasitikrinti iš anksto?

– Profilaktiškai tikrintis nerekomenduojama. Dažniausiai žmogus jau turi įtarimų – jei pastebi bėrimus nuo maisto ar kitų veiksnių. Jei nėra simptomų, tyrimų darytis specialiai nerekomenduojama.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek turėtų trukti normali organizmo reakcija į įkandimą?

– Paprastai simptomai pasireiškia per pirmas 3–4 valandas ir po to pradeda slopti. Jei žmogus alergiškas, tinimas gali prasidėti net per pirmą valandą – tokiais atvejais būtina skubi medicininė pagalba. Maksimalus paburkimas pasiekiamas per dieną, o visiškai išnyksta per 2–3 paras. Jaudintis be priežasties nereikia.

– Kada jau būtina kreiptis į gydytoją?

– Jei praėjus trims dienoms tinimas ar skausmas nepraeina, jei atsiranda kvėpavimo sutrikimų, regėjimo problemų ar keičiasi skonis – reikia kreiptis į medikus. Tačiau dažniausiai to neprireikia.