- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Maisto gamybos kertinio akmens - augalų, gyvūnų ir mikroorganizmų - vis mažėja, o svarbioms organizmų rūšims nykstant, viso pasaulio maisto sistemos ateičiai iškyla pavojus, praneša Jungtinių Tautų (JT) Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) atliktas tyrimas.
Tyrimo autorių teigimu, žemės naudojimo pokyčiai, tarša ir klimato kaita sukelia bioįvairovės praradimus. Nors organizmams draugiškų įstatymų priėmimas daugelyje šalių spartėja, tas spartėjimas nėra pakankamas, įspėja mokslininkai.
Pasak FAO, tyrimą parengusios pagal 91 šalies duomenis, šis tyrimas yra pirmasis toks platus viso pasaulio maisto gamybos ir tiekimo sistemos tyrimas.
Kaip paaiškina FAO, į bioįvairovės sąvoką įeina ne tik tiesiogiai maistui auginami gyvūnai, kaip vištos ar kiaulės, ar augalai, kaip įvairių rūšių javai, bet ir netiesiogiai prie maisto gamybos prisidedantys vabzdžiai ar grybai, išlaikantys dirvos derlingumą.
Tyrime, pavadintame „Pasaulio maisto ir žemės ūkio bioįvairovės būklė“, pabrėžiamos dvi esminės žinutės žmonijai. Pirmiausia, pasaulis yra priklausomas nuo vis mažesnio kiekio organizmų išmaitinti vis augančią žmonių populiaciją, kuri, prognozuojama, 2050-aisiais pasieks 10 mlrd.
Iš 6 tūkst. augalų rūšių, auginamų maistui, vos devynios sudaro 66 proc. visų auginamų augalų kiekio. Tuo tarpu pasaulio galvijų augintojai yra priklausomi vos nuo 40 rūšių gyvūnų.
Antroji mokslininkų žinutė žmonėms yra ta, kad daugeliui organizmų rūšių, iš kurių mes visi gauname maistą, yra kilęs išnykimo pavojus. Iš viso maždaug tūkstantis daugiausia augalų, žuvų ir žinduolių rūšių atstovų sparčiai mažėja.
„Bioįvairovė yra ypač svarbi apsaugant pasaulio maisto sistemą, sustiprinant sveiką ir maistingą mitybą, gerinant kaimo gyventojų sąlygas ir sutvirtinant bendruomenių atsparumą katastrofoms“, - sakė FAO generalinis direktorius Josė Graziano da Silva.
„Turime pasaulio bioįvairovę išnaudoti tvariai, kad galėtume tinkamai susitvarkyti su klimato kaitos keliamais iššūkiais ir gaminti maistą nežalojant mūsų visų aplinkos“, - teigė jis.
Pasak tyrimo autorių, pagrindinės priežastys, dėl kurių mažėja bioįvairovė visame pasaulyje, yra kelios: netinkamas žemės ir vandens išteklių naudojimas, aplinkos tarša, perteklinė žemdirbystė, klimato kaita, žmonių populiacijos augimas ir urbanizacija.
„Pastebime, kad tropikuose ir subtropikuose tarp 2010 ir 2015 m. net 40 proc. iškirstų miškų buvo sunaikinta dėl žemdirbystės“, - sakė viena iš FAO tyrimo autorių Julie Belanger.
Tačiau, ramina FAO mokslininkai, kol kas įmanoma sulėtinti bioįvairovės praradimus, jei šalys daugiau investuotų į vadinamuosius bioįvairovei draugiškus veiksmus. Pasak FAO, 80 proc. šalių įgyvendina bent vieną iš kelių rekomenduojamų priemonių.
Kaip teigiamus pavyzdžius JT organizacija pateikia Argentinos atvejį, kur įrengta per 560 tūkst. nedidelių darželių ir 12 tūkst. daržų šalia mokyklų ir bendruomenėse; Kalifornijos Jungtinėse Valstijose atvejį, kur ūkininkai leidžia užlieti ryžių laukus po derliaus nuėmimo, o ne sudegina juos; Ganos atvejį, kur ūkininkai augina manijokus aplink dirbamus laukus, kurie pritraukia daugybę bičių ir kitų vabzdžių.
Nors FAO sveikina šias ir kitas šalių priemones, mokslininkai tikina, kad to negana.
„Puiku, kad šalys imasi vis daugiau priemonių, padedančių užtikrinti tvarią maisto gamybą visame pasaulyje, tačiau kartais priemonių įgyvendinimas yra pernelyg lėtas“, - sakė J. Belanger.
Mokslininkai aptarė ir tai, ką kiekvienas gyventojas gali daryti, kad padėtų išlaikyti bioįvairovę visame pasaulyje.
FAO ragino žmones rinktis maisto produktus iš ūkininkų ir nepirkti produktų, kurie buvo pagaminti, neatsižvelgiant į poveikį aplinkai. „Ypač svarbūs yra tie žmonės, kurie užsiima savanoriška bioįvairovės stebėjimo veikla ir ragina institucijas dažniau atsižvelgti į žalą aplinkai“, - teigė viena iš tyrimo autorių J. Belanger.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...
-
Specialistai patarė: kada galima pradėti sodinti pirmąsias gėles?1
Nors saulė Lietuvoje dar lenda nenoriai ir vis spaudžia šaltukas, gėlininkai sako, kad šiemet pavasaris atėjo anksčiau nei tikėtasi. Niūrų pavasarį jau nuspalvino tūkstančiai įvairiaspalvių našlaičių žiedų. Našlait...
-
Gamtos fotografė K. Rudokaitė: mano sodyba – gyvūnų namai, aš – tik svečias4
Socialiniuose tinkluose gamtos fotografijomis ir filmuotais vaizdais iš savo sodybos išgarsėjusi Kristina Rudokaitė save vadina gamtos žmogumi. Nenuostabu – gyventi Anykščiuose, dirbti Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukau...
-
JT: praėjusiais metais buvo pasiekti pasauliniai karščio rekordai
Jungtinių Tautų Pasaulinė meteorologijos organizacija (WMO) antradienį paskelbė metinę klimato būklės ataskaitą, kurioje patvirtino preliminarius duomenis, rodančius, kad 2023-ieji buvo patys karščiausi kada nors užfiksuoti metai. ...
-
Kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo2
Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejus kviečia stebėti tiesioginę transliaciją iš jūrinių erelių lizdo. ...