Pereiti į pagrindinį turinį

Tai – ne mada, o vertybinis pagrindas

2024-09-22 12:00
DMN inf.

UNESCO duomenimis, 78 proc. viso pasaulio moksleivius moko tvarumo principų, kad atkreiptų dėmesį į klimato kaitą. KTU doktorantės pastebi, kad tvarumą svarbu integruoti į ugdymą ne tik todėl, kad jaunoji karta bus ta, kuriai teks susidurti su tikrosiomis netvaraus elgesio pasekmėmis, bet ir todėl, kad jie gali keisti tėvų, senelių, brolių ir seserų požiūrį.

Ryšys: svarbu vaikus vestis į gamtą, parodyti, kokia ji graži ir kaip mes gerai jaučiamės joje. Kai vaikai pamils gamtą, nenorės jos niokoti. Ryšys: svarbu vaikus vestis į gamtą, parodyti, kokia ji graži ir kaip mes gerai jaučiamės joje. Kai vaikai pamils gamtą, nenorės jos niokoti.

Svarbi asmeninė dedamoji

„Mūsų mažieji piliečiai – galingi pokyčių agentai. Kadangi jie dar neturi stereotipinio mąstymo ar suvokimo „taip turi būti“, jiems lengviau diegti tvarią mąstyseną. Tam tarnauja ir holistinio ugdymo diegimas pradinėse klasėse, nes jis remiasi idėja, kad žmonės, gyvūnai ir augalai dalijasi bendru pasauliu, todėl yra tarpusavyje susiję vieni su kitais“, – teigia Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) jaunesnioji asistentė ir doktorantė Brigita Miseliūnaitė.

Holistinis ugdymas akcentuoja žmogaus tarpusavio ryšius su gyvąja gamta, parodant vaikams, kad kiekvienas jų veiksmas turi atoveiksmį – pasekmę. Dėl to būtina priimti sąmoningus sprendimus, kad tų pasekmių būtų galima išvengti.

„Tvarus ugdymas prasideda jau namuose – įvedus taisykles ar susitarimus, už jų nevykdymą numatant pasekmes, ugdomas suvokimas, kad mūsų veiksmai visada sulaukia atoveiksmio. Žinoma, ne mažiau svarbu vaikus vestis į gamtą, parodyti, kokia ji graži ir kaip mes gerai jaučiamės joje. Kai vaikai pamils gamtą, nenorės jos niokoti“, – sako B. Miseliūnaitė.

Brigita Miseliūnaitė / Asmeninio archyvo nuotr.

Didinti ekologinį raštingumą

Nepaisant ugdymo lygmens, tvarumas mokyklose gali lengvai integruotis kaip vertybinis pagrindas, leidžiantis kiekvienam megzti pagarbų santykį su Žeme ir visais jos gyventojais. KTU SHMMF jaunesnioji asistentė ir doktorantė Greta Matusevičiūtė sako, kad tvarumas švietime gali būti integruojamas dviem – „išoriniu“ ir „vidiniu“ – požiūriais.

„Išorinis požiūris reiškia, kad į ugdymo procesus integruojame žinias, kompetencijas ir gebėjimus, palankius tvarumui. Pavyzdžiui, kartu su moksleiviais puoselėjame ekologinio raštingumo ir sisteminės ilgalaikės mąstysenos kompetencijas ir gebėjimus. Vidinis požiūris susijęs su asmeninės atsakomybės prisiėmimu ir savo vidinio pasaulio orientavimu į tikslus, susietus ne tik su asmenine, bet ir su visuomenės gerove“, – pasakoja G. Matusevičiūtė.

Pastebima, kad ugdymo turinys turėtų nestokoti praktinių, kiekvieną asmeniškai paliečiančių ekologinio raštingumo žinių – kaip teisingai rūšiuoti, koks yra greitos mados poveikis žmonėms ir planetai, kaip mes kiekvienas savo veiksmais prisidedame prie šios problemos sprendimo arba gilinimo.

„Taip pat svarbu sudaryti sąlygas kiekvienam moksleiviui surasti būdų, kaip prisidėti prie problemų sprendimo, pavyzdžiui, paskatinti dalyvauti su tvarumu susijusiuose projektuose ar įsitraukti į savo bendruomenėje jau vykstančias veiklas“, – priduria G. Matusevičiūtė.

Mūsų mažieji piliečiai – galingi pokyčių agentai. Kadangi jie dar neturi stereotipinio mąstymo ar suvokimo „taip turi būti“, jiems lengviau diegti tvarią mąstyseną.

Ugdo bandruomeniškumą

Skatinti tvarumo principus mokyklose turėtų ne tik mokytojai, bet visa mokyklos bendruomenė. Pasak G. Matusevičiūtės, tvarumas jau diegiamas atnaujintose ugdymo programose, tačiau gilesnis tvarių idėjų plėtojimas ir užtikrinimas priklauso nuo mokytojų, tėvų ir moksleivių gebėjimo bendradarbiauti.

„Tarpdalykinė integracija ir kompleksiškas reiškinių supratimas – itin svarbus tvarumo kontekste. Visa mokyklos bendruomenė turėtų suprasti tvarumo integracijos svarbą ir sudaryti palankias sąlygas plėtoti įvairias iniciatyvas, pavyzdžiui, mokyklos bendruomenės daržą, maisto tausojimą, atliekų mažinimą“, – akcentuoja ji.

Nors viešajame švietimo sektoriuje dažnai kalbama apie intelektinį ugdymą, mąstymo gebėjimus ir švietimo rezultatus – pažymius ar egzaminų balus, toks ugdymas nepadeda spręsti šiandienių problemų. Joms spręsti reikia bendruomeniškumo ir kūrybiškumo.

„Visos žinių sritys – vienodai svarbios ugdant laimingą, sėkmingą ir darnią asmenybę. Pirmiausia, ugdymą reikėtų orientuoti ne tik į akademinius pasiekimus, bet į tarpdiscipliniškumą, mokant vaikus pamatyti ryšius tarp mokomų dalykų, įvairių sričių ir pasaulyje vyraujančių sistemų“, – sako B. Miseliūnaitė.

Naujas mąstymo būdas

Taip pat svarbu skirti laiko vertybiniam ugdymui ir giliai refleksijai, kad mokiniai galėtų apmąstyti, ką jie darys su naujomis žiniomis, kur jas galės pritaikyti ir kaip tos žinios keičia juos kaip žmones.

„Kartais atrodo, kad šiais laikais būti tvariu yra madinga, tačiau labai svarbu, kad tvarus ugdymas netaptų tik reklaminiu ar politiniu lozungu. Tvarus ugdymas nėra tik šiukšlių rūšiavimas, daugkartinių indų naudojimas ar baterijų rinkimas. Tvarus ugdymas – naujas mąstymo būdas ir vertybių sistema, padedanti žmogui atsakingai priimti sprendimus“, – akcentuoja B. Miseliūnaitė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų