Apie paukštį
Jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) yra vienas didžiausių Eurazijos vidutinių ir šiaurinių platumų dieninių plėšriųjų paukščių. Kūno ilgis – 69–92 cm; patinų kūno masė – apie 4 100 g, patelių – 5 500 g; išskleistų sparnų tarpugalis siekia 200–245 cm. Rūšis saugoma nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu: įtraukta į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, Berno konvencijos II ir Bonos konvencijos I priedus ir ES Paukščių direktyvos I priedą.
Paplitimo arealas driekiasi nuo Japonijos, Kamčiatkos ir Beringo sąsiaurio per šiaurinę Palearktiką iki Neoarktinės zonos Grenlandijoje. Šiaurėje nuo Barenco jūros arealas tęsiasi į pietus iki Kroatijos, Kaspijos jūros ir 30–40° šiaurės platumos ties Ramiuoju vandenynu. Lietuva yra pietvakarinėje pasaulinio rūšies arealo dalyje. Priklausomai nuo geografinės vietovės, suaugę paukščiai gali būti sėslūs arba migruojantys, jauniems paukščiams būdingos sezoninės klajonės. Lietuvoje suaugę paukščiai yra sėslūs, įprastai prie lizdaviečių laikosi ne tik veisimosi, bet ir rudens bei žiemos metu. Veisiasi prie tinkamų mitybai, didesnių vandens telkinių. Naujausiu vertinimu, Lietuvoje perinti populiacija sudaro 230–250 porų. Gausėjant rūšies populiacijai ir šiltėjant žiemoms, išaugo ir mūsų šalyje žiemojančių erelių skaičius – 500–700 įvairių amžiaus grupių individų.
Žymūs pokyčiai
Lietuvoje jūrinių erelių pradėjo gausėti nuo praeito šimtmečio pabaigos. Tuo metu prasidėjęs jūrinių erelių apsaugos pakilimas Europoje, ypač Šiaurės šalyse, netrukus davė teigiamą rezultatą. Jūrinių erelių skaičiaus padidėjimas stebėtas daugelyje Europos šalių. Padidėjus paukščių populiacijoms kaimyninėse šalyse, jūriniai ereliai ėmė vis dažniau lankytis ir Lietuvoje.
Pirmieji šalyje lizdai rasti 1987 m. Šių erelių populiacijos mažėjimą lėmė įvairios priežastys. XIX a. jūriniai ereliai buvo dažnai sutinkami paukščiai ir daug kur perėjo. Tačiau XX a. pradžioje jūriniai ereliai, kaip ir visi plėšrieji paukščiai, tapo žmogaus priešais. Jie buvo šaudomi, gaudomi įvairiais spąstais, nuodijami, ardomi jų lizdai. Maždaug apie XX a. vidurį buvo uždrausta naikinti plėšriuosius paukščius. Daug žalos plėšriesiems paukščiams, tarp jų ir jūriniams ereliams, padarė ir cheminiai teršalai (pesticidai), su grobiu patekę į erelių organizmą.
Pastaraisiais metais rajone stebimos septynios perinčios jūrinių erelių poros, įsikūrusios Dubravos, Pajiesio, Lomankos ir Zacišiaus miškuose.
Paukščiai žūdavo net nesulaukę brandos amžiaus. Išlikę ereliai dėdavo kiaušinius, kurių lukštai buvo tokie ploni, kad patys paukščiai juos sutrypdavo, kiaušiniuose žūdavo embrionai arba kiaušiniai būdavo neapvaisinti. Šiais laikais nemažai jūrinių erelių žūsta atsitrenkę į aukštos įtampos elektros laidus, apsinuodiję švinu, susidūrę su transporto priemonėmis ar vėjo elektrinėmis.
Vyksta stebėsena
Šių paukščių stebėsena ir apsaugos darbai mūsų šalyje vyksta jau daugiau nei du dešimtmečius. Atskirais etapais darbai vyko visoje šalies teritorijoje, o šiuo metu – tam tikruose regionuose. Kasmečių lauko darbų metu vykdoma jūrinių erelių stebėsena, sankaupų apskaitos, šių paukščių lizdaviečių patikra, naujų paieška, įvertinamas perėjimo sėkmingumas, kylančios grėsmės, jaunikliai išmatuojami, žieduojami, įvertinama jų būklė, surenkami įvairūs lizdaviečių parametrai.
Duomenys apie aptiktus lizdus suvedami į Aplinkos ministerijos saugomų buveinių, gyvūnų ir augalų rūšių registravimo informacinę sistemą, taip pat atskirai lizdaviečių apsauga derinama su miškininkais, kad šie paukščiai netrukdomi galėtų perėti ir auginti jauniklius.
Per šį laikotarpį šalies teritorijoje iškelta per 120 dirbtinių lizdų šiems paukščiams, dalis jų vėliau suremontuota. Pagal tarptautinę programą spalvotais žiedais apžieduota daugiau nei 1 tūkst. jūrinių erelių jauniklių.
Dalyvauta ne vienoje akcijoje gelbstint sužeistus erelius ar iš lizdų iškritusius jauniklius. Daug dėmesio skirta visuomenės švietimui, rengtos paskaitos, seminarai, mokymai, ekskursijos, parašyta mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Įrengti informaciniai stendai Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Lietuvos zoologijos sode, Ventės rago ornitologinėje stotyje.
Pamėgo pakaunę
Kauno rajono teritorijoje jūriniai ereliai sutinkami įvairiose vietose, kur yra tinkamos sąlygos jiems maitintis ir veistis. Tokios vietos yra miškai prie Kauno marių, Striūnos tvenkinio, Novaraisčio, Ežerėlio ir Didžiojo raisto išeksploatuotų durpynų, Išlaužo žuvininkystės tvenkinių. Ištisus metus ereliai sutinkami prie Nemuno, Neries ir Nevėžio upių. Žiemojantys paukščiai stebimi ir pačiame Kauno mieste prie Nemuno, kur kartais susirenka net iki 20 erelių. Paspaudus didesniems šalčiams jūriniai ereliai telkiasi prie neužšąlančios Nemuno atkarpos, kur gali pasigauti žuvų, sumedžioti nusilpusių ar ligotų žiemojančių vandens paukščių.
Perintys jūriniai ereliai Kauno rajone aptikti tik 2004 m., nors stebimi buvo ir anksčiau. Nuo tada šių paukščių rajono miškuose palaipsniui daugėjo, ypač kai buvo uždrausta verslinė žuvininkystė Kauno mariose. Šiame dirbtiniame vandens telkinyje gerokai padaugėjus pagrindinio jūrinių erelių grobio – žuvų, pagausėjo ir apie marias perinčių šių paukščių porų.
Per daugiau nei dvidešimt metų rajono teritorijoje išaiškintos net 44 erelių lizdavietės, kurių dauguma, laikui bėgant, jau yra sunykusios. Pastaraisiais metais rajone stebimos septynios perinčios jūrinių erelių poros, įsikūrusios Dubravos, Pajiesio, Lomankos ir Zacišiaus miškuose. Pastarieji keleri metai rajono teritorijoje perintiems jūriniams ereliams buvo gana sėkmingi. Ne išimtis ir šie metai. Penkios šių paukščių poros perėjo sėkmingai ir išaugino dešimt jauniklių, o viename lizde vėl pavyko aptikti net tris augančius ereliukus. Dvi jūrinių erelių poros dėl neaiškių priežasčių šiais metais neperėjo arba perėjo nesėkmingai. Aštuoni lizduose išaugę jaunikliai pagal tarptautinę programą buvo apžieduoti spalvotais žiedais. Kauno rajono teritorijoje 2004–2025 m. apžieduoti net 86 jūrinių erelių jaunikliai! Užaugę ir gimtuosius lizdus palikę ereliukai tapo savotiškais Kauno rajono ambasadoriais ir pasklido įvairiomis kryptimis. Žieduoti paukščiai vėliau stebėti įvairiose Lietuvos vietose, taip pat kaimyninėse šalyse: Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje.
Už pagalbą vykdant jūrinių erelių lizdaviečių stebėseną padėka A. Audėjaičiui, M. Kirstukui, D. Musteikiui, S. Rumbučiui. Prie daugiamečių šių erelių stebėjimų ir apsaugos prisidėjo ir Kauno rajono savivaldybė, kurios parama labai svarbi atliekant šiuos nelengvus, daug pastangų iri laiko reikalaujančius, bet prasmingus darbus.
Naujausi komentarai