Artėjant pavasariui, pamažu baigiasi ramybės periodas ir bulvės, kaip ir gyvas sutvėrimas, lyg pradeda busti, tad, norint nusipirkti kokybiškų bulvių, parduotuvėje teks sugaišti daugiau laiko, LRT RADIJUI sako Aleksandro Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto profesorė Elvyra Jarienė. Jos teigimu, rinktis reikia didesnes, kietesnes, su seklesnėmis akelėmis, neįpuvusias daržoves. Be to, kad neapsinuodytume, reikia žiūrėti, kad bulvės nebūtų pažaliavusios.

– Pavasariop netinkamai laikomos bulvės gali sugesti arba tapti nuodingos. Kaip jas rinktis bulves prekybos centruose? Į ką svarbiausia atkreipti dėmesį?

– Tai labai aktualus klausimas, ypač šiuo metu, artėjant pavasariui, kai pamažu baigiasi ramybės periodas ir bulvės, kaip ir gyvas sutvėrimas, lyg pradeda busti. Norint nusipirkti kokybiškų bulvių, teks sugaišti daugiau laiko, nes reikės labai atidžiai jas apžiūrėti: pasirinkti didesnes, kietesnes, su seklesnėmis akelėmis, neįpuvusias.

Be to, būna ir pažaliavusių bulvių. Jos kaupia glikoalkaloidą solaniną – ir žmonėms, ir gyvūnams nuodingą junginį. Bulvė negali būti pažaliavusi  daugiau nei 20 proc., t. y. penktadaliu, kitaip jos negalima vartoti. O jei vis dėlto pažaliavusių bulvių prasinešame į namus, jas būtina storai nulupti.

– Storai – tai kiek?

– Reikia nupjaustyti tiek, kad nebebūtų matyti pažaliavimo. Apsinuodijus tokiomis bulvėmis, pradeda skaudėti galvą, pykina. Tokiomis bulvėmis negalima šerti net gyvulių.

– Kaip reikia bulves laikyti?

– Jei gumbai laikomi per šiltai (temperatūra siekia 10 °C ar daugiau), prasideda gumbo apsauga, jis pradeda kaupti solaniną. Geriausia temperatūra 6–7 °C.

– O šaldytuve negalima laikyti?

– Šaldytuve galima laikyti, jei ten 5–6 °C, bet bulvės turi būti sudėtos į maišelį, kuriame reikia palikti plyšelį. O jei nėra kur laikyti, geriausia pirkti vienam kartui.

– Kokias bulvių veisles geriausia rinktis?

– Lietuvoje yra Valstybinis augalų veislių tyrimų centras, kuris nuolat papildo veislių sąrašus. Pastaraisiais metais deklaruota apie 60 bulvių veislių. Gaila, bet dominuoja olandiškos ir vokiškos veislės, o lietuviškų dabar turime labai mažai.

Reikia prisiminti, kad bulvės yra įvairios, tarkim, vienos verdant išsileidžia, kitos yra tvirtos. Pavyzdžiui, jei anksti pavasarį bulvės įvežamos iš kokių šiltų kraštų, Ispanijos, Italijos, iš jų cepelinų neišvirsime. Reikia palaukti rudeninio derliaus.

Be to, dabar atsiranda bulvių su spalvotu, vyšniniu, raudonu, minkštimu. Nors į jas žiūrime nedrąsiai, susidomėti verta, nes tie spalviniai junginiai turi antioksidacinių savybių. Šios bulvės tikrai nėra genetiškai modifikuotos.

– Bet iš jų cepelinų neišsivirsime?

– Cepelinų neišsivirsime, bet mes bandėme išvirti bulvių košę, pasigaminti gruzdintų bulvyčių, traškučių. Pavyko puikiai.

– Ar galima sakyti, kad populiarėjantys topinambai yra alternatyva bulvėms?

– Topinambų sudėtis kitokia nei bulvių – bulvėse yra krakmolo, o topinambuose – inulino. Būtent dėl to ši žaliava gali būti skiriama diabetu sergantiems žmonėms. Tačiau topinambų negalima vadinti saldžiosiomis bulvėmis. Saldžiosios bulvės yra batatai.

Topinambus mes vadiname žieminėmis bulvėmis, nes jie puikiai žiemoja ir atlaiko gana žemą temperatūrą. Taigi anksti pavasarį, kai žemė nebėra įšalusi, galima išsikasti riešuto skonio gumbų ir juos valgyti. Topinambuose gausu mikroelementų ir makroelementų, daug kalio.