A.Žebrauskienės teigimu, braškės – vienos pirmųjų sezono uogų, kurios gali padėti atgauti jėgas po žiemos šalčių. Jose gausu vitamino C, geležies, rūgščių ir cukraus, kurie taip pat reikalingi žmogaus organizmui. "Žiežmarių gėlių" šiltnamiuose auginamos dviejų veislių braškės – 'Sonata' ir 'Elsanta'. Kaip jas prižiūrėti?

"Braškės geriausiai auga humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Mėgsta derlingą, bet nepertręštą dirvą. Gruntinis vanduo turėtų būti ne arčiau kaip 0,6–0,8 m nuo dirvos paviršiaus. Braškės jautrios drėgmės trūkumui. Jas galima sodinti per visą vegetaciją, tačiau kuo anksčiau vasarą pasodinamos braškės, tuo didesnis būna kitų metų derlius. Rudenį braškės sodinamos iki rugsėjo antrosios pusės. Vėliau pasodinti augalai iki žiemos nespėja įsišaknyti, žiemą ir pavasarį dažnai apšąla", – pataria agronomė.

Salota – nekaloringa daržovė, puikiai tinka kaip įvairių salotų pagrindas. Salotose daug vandens, ląstelienos, folio rūgšties, vitaminų A, C ir K.

Ekspertė pasakoja, kad labai svarbu žinoti, jog salotos yra vienas iš ankstyviausiai sėjamų daržo augalų. Jas jau galima sėti, kai dirvos temperatūra – 7–8 laipsniai šilumos šiltnamiuose arba po priedangomis. Salotas galima sėti visą vasarą iki rugpjūčio ir visą vasarą turėti šviežių.

"Norint užauginti gražias ir kokybiškas, salotas reikia sodinti didesniais atstumais, geriausia – 20 cm. Jų šaknų sistema  silpnai išvystyta, todėl visą augimo laikotarpį joms reikia nemažai drėgmės. Rekomenduojama laistyti gausiau ir rečiau, neapliejant lapų. Nerekomenduojama laistyti vidurdienį, ypač esant aukštai oro temperatūrai, geriausia tai daryti ryte", – rekomenduoja A.Žebrauskienė.

Renkantis braškes svarbu atkreipti dėmesį į jų formą – jos turi būti tvirtos, turėti mažus žiedkočius. Žiedkotis – savotiškas indikatorius. Jei jis nenudžiūvęs, neapvytęs, žalias, tuomet ir uoga šviežia.

"Braškes geriausiai skinti anksti ryte arba vakare, kai oras vėsesnis, – tuomet uogos būna vėsios ir sultingos. Nuskintos karštą dieną uogos greitai praranda aromatą, greičiau genda", – pasakoja "Žiežmarių gėlių" agronomė.

Desertinės braškės yra skirtingo ankstyvumo. Ankstyvosios braškių veislės – 'Honeoye', 'Rumba'.

Vidutinio ankstyvumo – 'Darselekt', 'Asia', 'Elkat', 'Elegance'. Vidutinio vėlyvumo – 'Syria', 'Sonata', 'Marmolada', 'Polka'. Vėlyvosios – 'Florencija', 'Salsa', 'Pegasus'. Labai vėlyvos – Pandora, Malwina.

Remontantinės (svyrančiosios) braškės dera visą vasarą, bet ne taip gausiai kaip paprastų braškių veislės. Tačiau jomis gardžiuotis galima nuo birželio vidurio iki vėlyvo rudens, kai  kitos jau nedera. Uogakrūmius galima sodinti į lovelius, įvairiausius nereikalingus aukštesnius indus. Remontantinių braškių veislės: 'Selva', 'Ostara'.

Maistinę salotų vertę atspindi ir jų lapų spalva – kuo ji tamsesnė ir sodresnė, tuo juose daugiau karoteno ir vitamino C. Salotų pasirinkimas taip pat įvairus. "Žiežmarių gėlės" jų augina dvylikos rūšių. Populiariausios lapinės salotos – 'Batavija' tipo. Lapai šiek tiek raukšlėti, šviesiai žalios spalvos, smulkiai garbanotais kraštais, vėduokliniai, gūželių nesuka. Atsparios ligoms, ilgai neperauga. Tinka auginti visus metus šiltnamyje ir sezono metu lauke.

Spalvotos lapinės salotos – tamsiai raudonos spalvos, giliai karpytais plunksniniais lapais, ąžuolo lapų formos. Viduje žalios spalvos lapai suteikia gūžei patrauklią kontrastingą spalvą, jos puikaus skonio ir tekstūros. Sviestinės salotos turi storus ryškiai žalius lapus ir didelę gražią gūžę. Labai švelnios ir tinkančios prie daugelio patiekalų.