– Nuomonių dabar girdisi įvairių. Tad kaip specialistas pasakykite – lesinti ar ne paukščius žiemą?

– Žinoma, reikia lesinti paukščius, nes žiema, ypač šiais metais, netikėtai pusninga, su stora sniego paklote. Ir tie žiemos iššūkiai yra sunkūs gyvūnams – paukščiams ir žvėrims sudėtinga susirasti maisto. Todėl šią žiemą reikėtų padėti smulkiesiems paukščiams, kurapkoms, kurioms sunku atsikapstyti laukuose maisto. Skatintume žmones prisidėti prie paukščių globos žiemą.

– Kaune visai neseniai nustatyta paukščių gripo atvejų. Žmonės buvo perspėti nelesinti paukščių, siekiant, kad jie nesibūriuotų ir neplatintų ligos užkrato. Kaip tokiu atveju geriausia elgtis?

– Situacija kebli. Bet, kiek man žinoma, paukščių gripas daugiau plinta tarp vandens paukščių. Todėl mes saikingai skatiname lesinti žiemojančius vandens paukščius, ypač tose vietose, kur vandens paukščiams dar nereikia pagalbos, dar atviri vandens plotai, nes maisto jie susiranda – maitinasi vandens augalais. O tarp smulkiųjų paukščių gal mažai tyrimų daryta, bet aš negirdėjau, kad Lietuvoje rastų kokią zylę, žvirblį ar sniegeną, sergančius paukščių gripu. Skatinčiau aktyviau tirti paukščius, ypač Kaune, Žemuosiuose Šančiuose, kur apsistoja apie 500 gulbių, tūkstančiai ančių, ir pasižiūrėti, kiek tų paukščių gripu sergančių sparnuočių gali būti. Gal tai tik pavieniai atvejai? Tad vandens paukščius reikėtų lesinti atsargiai. O mažuosius paukštelius tikrai skatiname lesinti, nes jiems ši žiema tikrai sunki ir gali turėti neigiamų padarinių paukščiams, o retoms ir saugomoms rūšims ta žiema gali tapti ir pragaištinga.

Retoms ir saugomoms rūšims ta žiema gali tapti ir pragaištinga.

– Ne vienus metus vandens paukščiai Nemune lesinami, ūkininkai parūpina grūdų. Bet pastaruoju metu tokias iniciatyvas imta kritikuoti: neva patys lesindami pripratinate, kad paukščiai nebeieškotų maisto patys, neišskristų. Tai kada reikia tuos vandens paukščius lesinti, o kada tokia pagalba daro žalą?

– Žmogus yra empatiška būtybė – nori padėti ir gamtai, ir paukščiams. Kartais ir neįvertinama objektyviai, ar reikia to, ar ne. Todėl raginčiau pasitarti su specialistais. Ornitologai nesilaiko tokios nuomonės, kad, gink Dieve, nelesinti liekančių žiemoti paukščių. Kai vandens telkiniai, ypač upių – Nemuno ar Neries – pakrantės užšąla, paukščiai, panėrę po vandeniu, nebepasiekia dugne esančių augalų, jiems reikia padėti. Džiaugiamės, kad yra žmionių, kurie tuo rūpinasi, atveža lesalo. Tik labai svarbu atsižvelgti į oro sąlygas: kai speigas stiprus ir ledas užšąla, paukščiams padėti reikia, bet kai nešalta, upė neužšąlusi, paukščiai patys vandenyje gali susirasti maisto, žmonėms jų lesinti nereikėtų. Jeigu žmonės nuolat lesina, paukščiai prie to pripranta, nuolat gauna batono, grūdų, jie patys nebeieško maisto, todėl ir sakome, kad svarbu įvertinti situaciją. Jokiu būdu negalima lesinti paukščių ten, kur vandens telkiniai yra užšąlantys: kūdros, tvenkiniai, ežerai. Mums, ornitologams, nerimą kelia tai, kad iš tiesų mažai tyrimų atliekama ir nežinoma, kiek tas paukščių gripas išplitęs.

– Klausimas, kuo lesinti paukščius žiemą, aktualus visada. Ką jūs patartumėte rinktis sparnuočių vaišėms?

– Jeigu norite, kad paukščiai lestų, o jūsų patiektas lesalas nestovėtų, labai tinka saulėgrąžos – ir su lukštais, ir be lukštų, kviečių ir avižų grūdai. Galima paberti avižinių dribsnių. Toks maistas tinka ir žaliukėms, ir sniegenoms, ir svilikams, ir įvairių rūšių zylėms. Jeigu norite, kad strazdas atskristų, galima vieną kitą obuolį ant šakų pakabinti, jeigu nėra labai šalta, – antraip jis iš karto sušals į ledą ir paukščiai nepajėgs lesti. Naminis žvirblis ar karklažvirblis mėgsta išlukštentas saulėgrąžas, įvairius grūdelius ir sėklas. Jeigu turite iš rudens prisirinkę ąžuolo gilių, riešutų, kėkštai jais tikrai pasivaišins. Tikrai tinka pakabinti lašinių, tik jokiu būdu nesūdytų. Viskas turi būti natūralu ir be prieskonių. Tinkami parduotuvėse parduodami jau paruošti lesalai – įvairūs kruopų ir sėklų mišiniai, riebaliniai rutuliukai ir pan. Ir dar – kuo įvairesnio lesalo pasiūlysite, tuo įvairesnių paukščių atskris.

– O koks lesalas visiškai netinkamas paukščiams lesinti?

– Pastebime ir klaidų, kai žmonės paukščiams lesinti naudoja medų – nieko saldaus duoti negalima. Paukščių lesalui netinka ir citrusiniai vaisiai, sūdytas ir saldintas maistas. Kategoriškai negalima duoti paukščiams juodos duonos. Maisto atliekos taip pat yra tik maisto atliekos, jos netinka paukščiams. Surūgę ar supeliję maisto produktai netinka paukščiams. Nebent tai tiesiog sudžiūvęs batonas – jo galima patrupinti. Nepalikite lesykloje sudžiūvusių batono riekių, nepatingėkite sutrupinti. Esu matęs, kad seną picą paukščiams palieka lesti – nedarykite to.

– Ką dar svarbu žinoti norint lesinti paukščius?

– Būtina atkreipti dėmesį, kur įrengiate lesyklą. Labai svarbu, kad katinas negalėtų į ją lengvai patekti, šuo nepasiektų lašinių. Įvertinkite, ar nėra aplink sąlygų, tinkamų katei pasislėpti, kur ji tykotų ir iš pasalų užpultų lesančius paukščius. Į lesyklą viršutiniuose daugiabučių namų aukštų balkonuose paukščiai irgi vargiai atskris. Pabandyti, aišku, galima, bet penktame ar šeštame aukšte ir aukščiau paukščiai retai kada apsilankys.

Ant medžio šakos galite pakabinti lašinukų, lesykloje-namelyje paberti saulėgrąžų. Jeigu gyvenate nuosavame name, jo kieme po lesykla nukaskite sniegą ir ten paberkite lesalo, nes kai kurie paukščiai mielai lesa nuo žemės.