Aplinkos ministerija ne rečiau kaip kas 10 metų leidžia šį informacinį leidinį, kupiną gamtosauga nesidominčiam žmogui retai girdimų gyvūnų ir augalų pavadinimų. Kokios pagrindinės šio leidinio funkcijos?

Ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis pažymi, kad raudonosios knygos funkcija – dvejopa. Viena – informuoti apie augalų ir gyvūnų rūšis, jų nykimo mastus, kita – apsaugos funkcija, t. y. šaltinis gamtosaugininkų institucijoms, kuris padeda priimti sprendimus, siekiant apsaugoti konkrečias rūšis.

Pasak Lietuvos raudonosios knygos komisijos, rūšims dažniausiai kyla grėsmė dėl žmogaus veiklos. Taip pat greitas progresas palieka mažiau vietos natūraliai aplinkai. Todėl kai kurios rūšys, kurioms įprasta gyventi tik natūralioje aplinkoje, nyksta.

Dabar galiojantį nykstančių rūšių sąrašą dabar sudaro 767 rūšys – 253 gyvūnų, 339 augalų ir 175 grybų. Jos skirstomos į šias kategorijas: išnykusios ir tikėtinai išnykusios, esančios prie išnykimo ribos, pažeidžiamos, retos, nenustatytos populiacijos ir atkurtos rūšys.

2018 m. planuojama išleisti naują Lietuvos raudonąją knygą. Anot gamtosaugos specialistų, ji bus kiek kitokia.

„Naujoji raudonoji knyga bus plonesnė. Visų pirma dėl naujai taikomų vertinimo metodikų, principų. Bus eliminuotas vertinimas pagal žmonių, ekspertų asmeninį požiūrį į tam tikros rūšies apsaugą, bus daugiau remiamasi į mokslinių tyrimų medžiaga“, – teigia Aplinkos ministerijos Saugumų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento saugomų teritorijų strategijos vyr. specialistas Tomas Tukačiauskas.

Plačiau apie tai – LRT televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva“ reportaže.