- Raimondas Čiuplys, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Beveik visoms lemūrų – smulkių didžiaakių primatų, natūraliai paplitusių Madagaskare – rūšims gresia pavojus išnykti, ketvirtadienį perspėjo tarptautinė aplinkosaugos organizacija.
Iš Madagaskare tebegyvuojančių 107 lemūrų rūšių pavojus gresia maždaug 103, o 33 iš jų yra kritiškai nykstančios, todėl gali nutikti, kad jos taps „išnykusiomis gamtoje“, pažymėjo Tarptautinė gamtos apsaugos organizacija (IUCN).
Organizacija paragino iš pagrindų pakeisti žmonijos sąveiką su gamtos pasauliu, paskelbus atnaujintą Tarptautinę raudonąją knygą (IUCN Red List of Threatened Species).
Į šį sąrašą įtrauktos 120 372 gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, o daugiau kaip 30 tūkst. jų yra apibūdinamos kaip atsidūrusios ties išnykimo riba.
Ataskaita buvo paskelbta didėjant susirūpinimui, kad mūsų planeta galbūt įžengė į naują masinio rūšių nykimo laikotarpį – šeštąjį per pastaruosius 500 mln. metų.
Jungtinių Tautų biologinės įvairovės komisija IPBES praeitais metais perspėjo, kad iki milijono rūšių gresia pavojus išnykti dėl žmonijos nepaliaujamo poreikio užsitikrinti žemės ir medžiagų.
IUCN generalinio direktoriaus pareigas einanti Grethel Aguilar (Gretel Agilar) sakė, kad atnaujintas Raudonosios knygos sąrašas rodo, jog „Homo sapiens turi drastiškai pakeisti savo santykį su kitais primatais ir apskritai su gamta“.
Lemūrai, Madagaskaro „lobis“, yra tarp daugelio unikalių rūšių, būdingų tik šiai Indijos vandenyno salai.
Tačiau neturtingam Madagaskarui sunku pažaboti miškų naikinimą, brakonieriavimą dėl mėsos ir neteisėtos prekybos naminiais gyvūnėliais.
Nuo praeito amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki šio šimtmečio pradžios buvo sunaikinta daugiau kaip 40 proc. Madagaskaro natūralių miškų.
„Reikšmingi nuosmukiai“
Tarp lemūrų rūšių, priskirtų prie kritiškai nykstančių kategorijos, yra Bertės lemūras – smulkiausias primatas, ir kuoduotoji sifaka, viena iš įspūdingais šuoliais pasižyminčių sifakų rūšių.
Abiejų rūšių populiacijos patyrė „reikšmingus nuosmukius“, nes jų buveinės naikinamos dėl lydiminės žemdirbystės ir miškų kirtimo dėl medienos.
Kuoduotųjų sifakų mėsą kai kurių regionų gyventojai vartoja maistų, todėl joms taip pat gresia pavojus būti išmedžiotoms.
„Jeigu sunaikinsite arba drastiškai pakeisite jų buveines miškuose, jie negalės išgyventi“, – sakė IUCN Rūšių išlikimo komisijos Primatų specialistų grupės narys Russas Mittermeieris (Rusas Mitermermejeris).
Kituose Afrikos regionuose 53 proc. primatų rūšių (54 iš 103) šiuo metu gresia pavojus išnykti, daugiausiai – dėl jų medžioklės mėsai ir buveinių nykimo, sakoma IUCN pranešime.
IUCN Pasaulio rūšių ir kertinių biologinės įvairovės sričių programos darbuotojas Remco Van Mermas (Remkas Van Mermas) sakė, kad koronaviruso pandemijos padariniai kai kurioms neturtingoms bendruomenėms „nepalieka kitos išeities, tik imtis naudoti gamtinius išteklius, kad patenkintų savo kasdienius poreikius“.
„Jau stebime padidėjusį išteklių naudojimo lygį – ir ne vien Madagaskare“, – sakė jis ir paragino įtraukti bendruomenes į aplinkosaugos projektus.
Anot R. Mittermeierio, daugiau lemūrų jau galėjo būti išnykę, jeigu ne iniciatyva, padėjusi finansuoti vietos projektus, susijusius su ekologiniu turizmu, miškų atkūrimu ir švietimu.
Jis išreiškė susirūpinimą dėl pandemijos, paralyžiavusios turizmą, bet pabrėžė, kad minėta iniciatyva „išlieka geriausias prieinamas įrankis“ užtikrinti laukinių lemūrų populiacijų išlikimą.
Žmonių keliamos grėsmės
Tarp kitų gyvūnų, priskirtų prie kritiškai nykstančių rūšių kategorijos, yra paprastieji tikrieji banginiai. Manoma, kad 2018 metų pabaigoje šios rūšies suaugusių gyvūnų bebuvo likę mažiau kaip 250, maždaug 15 proc. mažiau negu 2011 metais.
Atrodo, kad klimato pokyčiai skatina šiuos banginius vasarą plaukti toliau į Šv. Lauryno įlanką Kanadoje, kur jiems gresia susidurti su laivais arba įsipainioti į krabų gaudyklių lynus.
Nustatyta, kad paprastųjų tikrųjų banginių reprodukcijos rodikliai sumenko. Dėl tokios pačios priežasties į kritiškai nykstančių rūšių sąrašą buvo įtrauktas paprastasis žiurkėnas.
Praeitame šimtmetyje viena žiurkėno patelė per metus atsivesdavo vidutiniškai daugiau kaip 20 jauniklių, o dabar susilaukia tik 5–6 palikuonių.
Paprastieji žiurkėnai išnyko trijuose ketvirtadaliuose savo ankstesnių buveinių Prancūzijos rytiniame Elzaso regione. Šių graužikų taip pat nebeaptinkama 75 proc. jų buveinių Rytų Europoje.
Tyrėjai tiksliai nežino, kas lemia šią tendenciją, bet kaip galimos pagrindinės priežastys minimos monokultūriniai pasėliai, pramonės plėtra ir pasaulio klimato šiltėjimas.
Elzaso aplinkos apsaugos tyrimų centras 2017 metais perspėjo, kad daugumoje žemės ūkio naudmenų pradėjus auginti vien kukurūzus, žiurkėnų ėdamų augalų įvairovė smarkiai sumenko, todėl graužikams pradėjo smarkiai stigti maisto medžiagų ir jie pradėjo ryti savo palikuonius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Šimtai spalvingų inkilų ir pražydę narcizai: Velykas Pakruojo dvaras pasitinka pavasariškai
Staiga atšilus orams, Lietuvos metų turizmo objektu ne vienerius metus pripažįstamame Pakruojo dvare jau vis labiau džiugina pirmosios pavasario gėlės – žibutės, krokai ir gausa narcizų, o jų grožį dar papildo ir šimtai spalving...
-
Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į kovų lizdus jų perėjimo laikotarpiu2
Padaugėjo pranešimų dėl neteisėto kovų lizdų perkėlimo, todėl Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d., kai šie paukščiai peri ir augina jauniklius, draudžiama perkelti, ardyti ar ...
-
Seniausias medis pasaulyje: tiksli pušies augimo vieta slepiama1
Gajoji pušis (viena brislekono pušų rūšių), pavadinta biblinio personažo Metušelacho, gyvenusio 969 metais, vardu, yra seniausias medis Žemėje, rašo „IFLScience“. ...
-
Nelegalaus sąvartyno Vilniaus rajone žala gamtai – 104 mln. eurų4
Beveik 104 mln. eurų – tokia suma aplinkosaugininkai įvertino aplinkai padarytą žalą netoli Vilniaus. Tai didžiausia iki šiol nustatyta suma už aplinkosauginį pažeidimą. Tokią žalą galimai padarė vienas Vilniaus rajono gyventojas. Ty...
-
Siaučia geomagnetinė audra: medikai perspėja širdininkus2
Žemėje siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Pirmadienį Lietuvoje jos stiprumas pasiekė net šešis balus ir toks intensyvumas truks iki pat antradienio vakaro. Medikai ypač perspėja širdies li...
-
Užfiksuokite baltojo gandro lizdą Kauno mieste!5
Kovo 25 d. minima Gandro diena. Baltasis gandras (Ciconia ciconia) – Lietuvos nacionalinis paukštis, glaudžiai susijęs su šalies kultūra ir tautosaka. Jis laikomas ekologiškos gamtos ir gyventi sveikos aplinkos indikatoriumi...
-
Lietuvoje – išskirtinės geomagnetinės audros: medikai siunčia perspėjimą1
Žemėje jau nuo sekmadienio siaučia geomagnetinė audra. Šįsyk ji išskirtinė savo dydžiu. Prognozuojama, kad Lietuvoje pirmadienį jos stiprumas pasieks net šešis balus ir tęsis iki pat antradienio vakaro. Medikai perspėja, k...
-
NASA: pasaulinis jūros lygis pakilo dėl reiškinio „El Nino“ ir klimato kaitos1
Vidutinis pasaulinis jūros lygis 2022–2023 metais pakilo maždaug 0,76 cm – beveik keturis kartus daugiau nei ankstesniais metais, ketvirtadienį pranešė NASA, šį didelį šuolį aiškindama meteorologiniu reiški...
-
Į Žardės tvenkinį sugrįžo retas paukštis7
Ornitologai prie Žardės tvenkinio jau tyko sugrįžusio reto paukščio – šalminės anties. Įspūdingų spalvų patinėlis parskrido prieš gerą savaitę ir jau sukiojasi aplink vietines antis. ...
-
Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti1
Gamtos mylėtojai visame pasaulyje šią savaitę mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai eina viena po kitos: kovo 20-ąją – Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją – Tarptautinę miškų dien...