Australijos mokslininkų vadovaujama komanda „perskaitė“ vandenyno temperatūros įrašus, išlikusius ilgai gyvenančių Karibų jūros pinčių kalcio karbonato skeletuose.

Tyrėjai nustatė, kad pramoninio laikotarpio atšilimas prasidėjo 19 amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje. Ši data atitinka tai, ko buvo galima tikėtis iš istorinių įrašų, tačiau daugiau kaip 70 metų anksčiau, nei rodo laivų atliekamų jūros paviršiaus temperatūros matavimų duomenys.

Vakarų Australijos universiteto profesorius Malcolmas McCullochas teigė, kad ši išvada rodo, jog pasaulinis atšilimas buvo nuvertintas maždaug 0,5 laipsnio Celsijaus, o tai reiškia, kad esame arčiau, nei manyta anksčiau, prie 2015 m. Paryžiaus susitarime nustatytos „leistinos ribos“ – 1,5 laipsnio Celsijaus virš ikipramoninio lygio.

„Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos vertinimais, vidutinė pasaulio temperatūra iki 2020 m. turėjo būti pakilusi 1,2 laipsnio [Celsijaus], bet iš tikrųjų ji jau buvo 1,7 laipsnio [Celsijaus] aukštesnė nei ikipramoninėje eroje“, – antradienį paskelbtame pranešime teigė M. McCullochas.

„Jei dabartinis išmetamųjų teršalų kiekis išliks toks pat, vidutinė pasaulio temperatūra iki šio dešimtmečio pabaigos tikrai viršys 2 laipsnius [Celsijaus], o iki 2050 m. bus daugiau nei 2,5 laipsnio [Celsijaus] aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio lygį“, – pridūrė jis.

„Papildomą susirūpinimą kelia ir tyrimo metu nustatytas daug spartesnis sausumos atšilimas: manoma, kad iki 2050 m. vidutinė sausumos temperatūra bus maždaug 4 laipsniais [Celsijaus] aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą.

„Dabar pagrindinis iššūkis – išlaikyti pasaulinį atšilimą ne didesnį kaip 2 laipsniais [Celsijaus], todėl dar skubiau reikia perpus sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį iki kito dešimtmečio pradžios ir tikrai ne vėliau kaip iki 2040 metų“.

Tyrimas paskelbtas žurnale „Nature Climate Change“.