„Jau ilgai dairėmės į kairiajame Neries krante, Velniakampio kilpoje, esančius upės šlaitus. Specialistai dažnai užsimindavo ir mes pritardavome, kad kažkur ten turėtų būti miško slepiamas piliakalnis“, – teigia regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė.

Lietuvoje suskaičiuota jau beveik tūkstantis piliakalnių, tačiau pamirštų, nežinomų, nuo žmonių akių amžiams paslėptų tankiu mišku piliakalnių atrandama kasmet. Kadangi 2017-ieji paskelbti Piliakalnių metais, Neries regioniniame parke buvo nuspręsta šiuos metus skirti mažiau tyrinėtų parko vietų žvalgymui ir naujų kultūros paveldo objektų paieškai.

Kovo mėnesį atokiuose Neries šlaituose įdomią, piliakalnį primenančią kalvą pastebėjo direkcijos darbuotojas Saulius Pupininkas. Nuspręsta suorganizuoti visuomenei atvirą žygį, kurio metu kartu su doc. dr. Gintautu Vėliumi ir dr. Roku Vengaliu, archeologais iš Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos, būtų išžvalgyta ši ir kitos prie Panerių kaimo esančios viršutinės Neries slėnio terasos.

Spėjimai pasitvirtino

Balandžio 1-ąją organizuoto žygio metu specialistų spėjimai pasitvirtinimo. Kartu su archeologais atidžiai apžiūrėjus tarp dviejų gilių raguvų įsispraudusią aukštumą, pastebėtos gynybinio pylimo ir griovio liekanos, lygi, ištęsto trikampio formos piliakalnio aikštelė. Aikštelės šonuose, šlaituose, žemės paviršiuje rasta brūkšniuotosios keramikos šukių. Manoma, kad šie radiniai mena laikus dar iki mūsų eros pradžios, todėl šis piliakalnis priskiriamas prie ankstyviausių Neries regioniniame parke esančių piliakalnių.

Tiesa, direkcijos darbuotojai pasirodė esą ne pirmieji, atradę šį piliakalnį. Archeologas dr. Egidijus Šatavičius teigė šią kalvą esant piliakalniu nustatęs 2015 m. spalio mėnesį ir apie tai informavo Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos. Vis dėlto, reikia pasidžiaugti, kad galiausiai pavyko piliakalnį pristatyti ir visuomenei.