Pamario ornitologai pastebi neįprastą reiškinį:  rudenį vėliau migruoti pradėję paukščiai, kai kurie – vis dar Lietuvoje. O vasarį jau laukiama pirmųjų iš šiltų kraštų grįžtančių sparnuočių.

Sausį žydinčios pienės ar sužaliavęs šeivamedis jau beveik nebestebina. Kaip ir Pamaryje, Nemuno deltoje – gausūs žąsų, gulbių, varnėnų ir net pempių, paprastai žiemoti traukiančių į Prancūziją bei Ispaniją, būriai. Padangėje skraido jūriniai ereliai, tarsi pavasarį – ūbauja didieji apuokai. Ši žiema pamario ornitologus nustebino – gruodžio viduryje aptikta mūsų kraštuose žiemojanti raiboji pelėda. Paprastai šie paukščiai laikosi Skandinavijoje.

„Kaune paukščių stebėtojai pirmą kartą matė krantinį tilviką. Nidoje gruodžio mėnesį pastebėta ir paprastoji berniklė. Tokių paukščių anksčiau žiemos mėnesiais neregistruodavome“, – pasakojo Ventės rago ornitologijos stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Tilvikai paprastai į žiemavietes išskrenda rugsėjį, o išvysti juos spalį jau būdavo didelė retenybė.

Ornitologas pastebi, kad  žiema gerokai vėluoja, dalis paukščių nespės pasitraukti ir žus. Nors pagrindinė bėda tuomet yra ne šaltis, o – maisto trūkumas.

„Anksčiau, kai žiemos būdavo normalios, tai pirmieji, kai atšildavo, pasirodydavo varnėnai ir kovai. O dabar viskas šiek tiek vėluoja, gamtos ciklas pasislinko. Nenustebčiau, jeigu kovo mėnesis būtų šaltesnis už gruodį“, – tęsė V. Jusys.

Neužšalę tvenkiniai ir vanduo ant išsiliejusių pamario pievų – geriausia vieta maitintis vandens paukščiams.