Netoli Dauparų kaimo galima rasti įspūdingo dydžio šios invazinės rūšies atstovų augavietę. Neretas gyventojas juos augina dėl grožio. Tuo metu specialistai šį augalą ragina nedelsiant naikinti.

Nors Lenkijoje, Olandijoje, Anglijoje su pelėvirkščiu kovojama jau daugybę metų, tačiau kol kas visos pastangos yra bevaisės.

"Japoninis pelėvirkštis, o teisingiau – japoninė reinutrė, dar baisesnė už Sosnovskio barštį. Jeigu jis prisitaikys ir pradės brandinti sėklas, pridarys daug žalos. Anglija skiria milijonus svarų sterlingų kovai su šia invazine rūšimi, bet kol kas nematyti nė menkiausios prošvaistės ja atsikratyti", – teigė Pajūrio regioninio parko vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis.

Esą šiuo metu Lietuvoje, priešingai nei yra visoje Europoje, japoninis pelėvirkštis neįtrauktas į invazinių augalų sąrašą. Jis dauginasi taip sparčiai, kad ateityje jam smarkiai išplitus gali būti neįmanoma kažką padaryti.

E.Paplauskis neabejoja, jog augalo keliama grėsmė – didžiulė, todėl įspėjo gyventojus jokiu būdu jo nesodinti. Jis daro žalą vietinėms ekosistemoms, žemės ūkui, kraštovaizdžiui.

Tiesa, žmogui minėtas augalas nėra pavojingas ir alerginių reakcijų nesukelia.

Japoninis pelėvirkštis (lot. fallopia japonica) – rūgtinių (polygonaceae) šeimos stambus žolinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Šnekamojoje kalboje dar vadinamas bambuku. Tai labai vešlus augalas, galintis užaugti iki 3–4 m aukščio. Lapai paprastieji, ovalūs, lygiakraščiai, 7–14 cm ilgio ir 5–12 cm pločio.

Žiedai smulkūs, balti arba kreminiai. Paprastai žydi vasaros pabaigoje arba rudens pradžioje.

Kova su tokiomis svetimžemėmis rūšimis yra labai svarbus žingsnis, siekiant sustabdyti savo krašto vietinės biologinės įvairovės nykimą.