- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Aukštaitijos nacionalinis parkas
Aukštaitijos nacionalinis parkas įkurtas kalvotoje ir miškingoje Rytų Lietuvos teritorijoje, maždaug 100 km atstumu į šiaurę nuo Vilniaus, trijų administracinių rajonų – Ignalinos, Utenos ir Švenčionių – sandūroje.
Tai antras pagal plotą nacionalinis parkas Lietuvoje. Jo teritorija siekia 40,5 tūkst. ha, 15,5 proc. teritorijos užima vandenys, 70 proc. – miškai. Aukštaitijos nacionalinio parko direkcija įsikūrusi Palūšėje.
Nacionalinis parkas buvo įkurtas siekiant išsaugoti bei atkurti Aukštaitijos etnokultūrinės srities gamtinius ir kultūrinius savitumus bei juos tausojančiai naudoti. Tai ežerų kraštas, kur tyvuliuoja 126 ežerai ir ežerėliai. Didžiausias ežeras yra Kretuonas – 829 ha. Tauragno ežeras yra giliausias ne tik parke, bet ir Lietuvoje (gylis – 62,5 m).
Raižytą ir įvairų Aukštaitijos nacionalinio parko reljefą suformavo ledynai, visiškai pasitraukę prieš 14 tūkst. metų. Paskutiniojo apledėjimo metu susidarė ežeringos moreninės aukštumos, o ledyno pakraštį ženklinantis Šiliniškių gūbrys parko kraštovaizdžiui suteikia savitumo ir vilioja turistus.
Dėl savo geomorfologinės praeities Aukštaitijos nacionalinis parkas išsiskiria savo gamtinių sąlygų įvairove. Čia galima atrasti beveik visų Lietuvoje esančių gamtos buveinių ir dirvožemių tipus. Todėl parke auga tiek stepių, tiek tundrų augalija. Čia prieglobstį suranda netgi labai retos nykstančios paukščių ir gyvūnų rūšys.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos organizuojama konferencija „Pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas – vakar, šiandien, rytoj“ vyks Vilniaus rotušėje lapkričio 11 d. 16 val. Konferencijoje dalyvaus, parko istoriją prisimins ir apie perspektyvas diskutuos parko steigėjai, mokslininkai, vietos bendruomenės, visuomeninių organizacijų atstovai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Lietuvos krepšininkių, Europ...
-
Vandentvarkos asociacijos „V...
-
175-oji karo Ukrainoje diena...
-
N. Cave‘o ir „The Bad Seed...
-
174-oji karo Ukrainoje diena...
-
Festivalis „Naisių vasara ...
-
173-oji karo Ukrainoje diena...
-
Paskutinioji Karklės festival...
-
A lygos rungtynės: „Riteria...
-
172-oji karo Ukrainoje diena...
-
Knygą apie lietuvišką sodą išleidęs dr. A. Amšiejus: turtingas yra tas, kas užsiaugina maisto2„Buvau labai išsigandęs, kad galiu mirti neparašęs apie bites. Apie bites parašiau, dabar parašiau apie sodus“, – kaip visada šmaikštauja knygos „Bičių metai“ autorius, biomedicinos mo...
-
Ketinama drausti skritulius, keisti lašišų, šlakių, ungurių žvejybos taisykles2Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė ketinanti drausti naudoti žvejybai skritulius, keisti draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminą. ...
-
Transliacija internete sukėlė diskusijų audrą: vaikai traiškė medūzą ir rengė jos laidotuves2Vienos socialinių tinklų žvaigždės vaizdo transliacija sukėlė tikrą diskusijų audrą. Nidos paplūdimyje motina užfiksavo, kaip jos atžalos traiškė medūzą ir rengė šio gyvio laidotuves. Feisbuke dėl šios transliacijos užvi...
-
Lietuvoje antrąkart šiemet registruotas stichinis reiškinys – kaitra1Lietuvoje antrą kartą šiemet registruojamas stichinis reiškinys – kaitra, trečiadienį pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT). ...
-
Pajūryje – raudonų vabzdžių spiečiaiPoilsiautojai pajūryje stebisi neįtikėtinais raudonos spalvos vabzdžių kiekiais. Spiečiai anksčiau lyg ir nematytų laumžirgių pliažų prieigas nuklojo per kelias karštas dienas. ...
-
Lenkijos ugniagesiai iš Oderio upės ištraukė 100 tonų negyvų žuvų4Lenkų ugniagesiai antradienį pranešė, kad iš Oderio upės, tekančios per Vokietiją ir Lenkiją, ištraukė 100 tonų negyvų žuvų, augant susirūpinimui dėl ekologinės katastrofos. ...
-
Nuo Žolinių leidžiama medžioti kai kuriuos laukinius gyvūnus ir paukščius6Nuo Žolinių, rugpjūčio 15 dienos, prasideda briedžių, tauriųjų elnių patinų, taip pat ir paukščių medžioklės sezonas, informavo Aplinkos ministerija. ...
-
Naglių gamtiniame rezervate aptikti didžiapėdžių meškų pėdsakai11Naglių gamtiniame rezervate aptikti didžiapėdžių meškų (Homo stultus) pėdsakai. Kaip praneša Kuršių nerijos nacionalinis parkas, ši rūšis yra gimininga protingajam žmogui (Homo sapiens), tačiau pasižymi žemu...
-
Šveicarijoje netrukus ištirps šimtmečius vieną kalnų perėją dengęs ledas2Storas ledo sluoksnis, šimtmečius dengęs vieną kalnų perėją Šveicarijoje, per kelias ateinančias savaites visiškai ištirps, ketvirtadienį paskelbė vietos slidinėjimo kurortas. ...
-
Aplinkosaugininkai suskaičiavo didžiuosius kormoranusAplinkosaugininkai suskaičiavo per 9 tūkst. Lietuvoje perinčių didžiųjų kormoranų porų. Šie paukščiai įsikūrę 9 įvairaus dydžio kolonijose, kurių didžiausia – Juodkrantėje. Čia didieji kormoranai pradėjo perėti prie&sca...
