Pomidorų stiebus – į rūsį

Nuėmus paskutinį daržovių derlių šiltnamyje, jį reikia kruopščiai išvalyti, nes augalų liekanose laikosi ligų sukėlėjai. Pasak G.Visockienės, būtina bent kas 3–4 metus perkelti šiltnamį į kitą vietą, taip pakeičiant jame žemę. Jei tai sunku padaryti, bent jau nukaskite 5 cm viršutinio žemės sluoksnio.

Šiltnamio konstrukcinius elementus reikia dezinfekuoti, pavyzdžiui, šviežiai gesintomis kalkėmis. Tačiau dezinfekuoti dera esant ne žemesnei nei 13–14 laipsnių temperatūrai, todėl neatidėliokite darbų šiltnamyje.

Jei šiltnamyje auginate vėlyvas pomidorų veisles, pravartu augalus nupurkšti fungicidais. Pomidorų stiebus reikia išrauti, nupurtyti žemes nuo šaknų ir sukabinti rūsyje ant ištemptų vielų – pomidorai ims nokti, kai fungicidai jau bus suskilę. Beje, vaisiai noks pamažu – gal net iki kovo pradžios turėsite šviežių gero skonio pomidorų.

Dirvą kaskite ne šakėmis, o kastuvu per visą jo plokštę. Sukastos dirvos negrėbstykite – palikite stambius grumstus per visą žiemą. Į taip sukastą dirvą žiemą lengviau prasiskverbs šaltis ir krituliai.

Kopūstų priežiūra

Neskubėkite nuimti salierų, gelteklių, griežčių, pastarnokų, porų, kopūstų derliaus – vėliau nuimtos šios daržovės bus sultingesnės ir skanesnės.

Dalį porų, gelteklių, pastarnokų, šakninių ir lapinių petražolių galite palikti žiemoti dirvoje, tik artėjant šalčiams jas reikės pridengti durpėmis, šiaudais ar keliais sluoksniais sulankstyta agroplėvele. Tuomet anksti pavasarį turėsite puikios kokybės daržovių.

Jei bobų vasara užsitęstų, o kopūstų gūžės jau būtų kietos, nereikėtų išsigąsti, kad jos sutrūkinės. Suimkite tvirtai rankomis gūžę už jos apačios ir pasukinėkite tai į vieną, tai į kitą pusę – taip dalis šaknų atitrūks nuo žemės. Gūžės netrūkinės ir tuo atveju, jei įpjausite kopūsto kotą – tuomet daržovė negaus pakankamai maisto medžiagų ir drėgmės. Neverta baimintis ir šalnų (minus 5–6 °C temperatūros) – apipylus kopūstų gūžes šaltu vandeniu iš laistytuvo, iki vakaro jos atsigaus ir tiks raugti.

Kopūstus reikėtų laikyti išrautus su šaknimis kotais į viršų. Žiemą gūžės kartais pajuoduoja ir pradeda pūti ne todėl, kad apšalo, o dėl bakterinės dėmėtligės, kurios sukėlėjai žiemoja dirvoje ant augalų liekanų. Šią ligą platina vabzdžiai ir augalų kenkėjai. Todėl nuimant kopūstus reikia išrauti juos su šaknimis ir pašalinti ant dirvos likusius lapus – dirva bus mažiau apkrėsta.

Beje, kopūstai ir šakniavaisinės daržovės žiemą laikosi geriau patalpoje, kurioje palaikoma 0–1 °C temperatūra ir 85–90 proc. santykinė oro drėgmė.

Pravers daržo planelis

Nuėmę daržovių derlių, iškart nusibraižykite daržo planelį, pasižymėdami, kokios daržovės kokioje lysvėje augo. Mat į tą pačią vietą tos pačios daržovės turėtų sugrįžti ne anksčiau kaip po 2–3 metų – tik tuomet užauginsite gausesnį ir kokybiškesnį derlių.

Kopūstai gerai augs po ankstyvųjų bulvių, ankštinių daržovių, agurkų ir pomidorų, o burokėliai – po kopūstų, morkų, svogūnų, ankštinių daržovių ir agurkų. Morkos derės po ankstyvųjų bulvių ir kopūstų, ankštinių daržovių, agurkų ir pomidorų. Svogūnai užaugins geras ropeles po ankštinių daržovių, ankstyvųjų bulvių ir agurkų. Pomidorams geriausi priešsėliai yra ankštinės daržovės, kopūstai, o agurkams – gausiai organinėmis trąšomis tręšti kopūstai, ankstyvosios bulvės, žirniai, pupelės ir pupos. Ankštinėms daržovėms netinka tik jų pačių priešsėlis.

Burokėliai, morkos ir kopūstai labai nualina dirvą, todėl prieš rudeninį jos dirbimą reikia patręšti kalio chloridu ir superfosfatu. Negalima naudoti kalio chlorido šiltnamiuose auginamoms daržovėms tręšti, nes tik tręšiant lauke chloras iki pavasario išgaruoja iš ariamojo dirvos sluoksnio ir nebekelia pavojaus daržovėms. Azoto trąšos beriamos tik prieš sėją arba daigų sodinimą.

Svarbu: jei šakniavaisines daržoves per žiemą ketinate laikyti smėlyje, sluoksniuokite jas su drėgnu, bet ne šlapiu smėliu.

Jei neturite užtektinai mėšlo, pirmiausia juo tręškite tuos plotus, kuriuose kitąmet augs agurkai, bulvės, gūžiniai ir žiediniai kopūstai. Agurkams ir bulvėms į 10 kv. m plotą reikia iškratyti po 60–90 kg gerai perpuvusio mėšlo ar komposto, o kopūstams – po 40–60 kg, pomidorams – po 20–40 kg.

Jei pomidorai bus auginami po mėšlu gausiai tręšto priešsėlio, tai juos užteks tręšti tik mineralinėmis trąšomis. Morkoms, burokėliams, pupelėms, žirniams, ridikams, ridikėliams, petražolėms, salierams netinka šviežias mėšlas, nes nuo jo šakniavaisiai šakojasi ir deformuojasi, o šviežiu mėšlu patręštoje dirvoje augančius svogūnus užpuola svogūninės musės.

Šviežiu mėšlu tręšiama rudenį

Perpuvęs mėšlas ir kompostas – geriausia trąša daržovėms, nes papildo dirvą maisto medžiagomis, pagerina jos struktūrą, oro, vandens ir temperatūros režimą. Iškratytą mėšlą reikia nedelsiant apkasti 22–24 cm gyliu.

Perpuvusiu mėšlu dirvą galima tręšti ir pavasarį, o šviežiu – tik rudenį. Toks mėšlas tinka tik agurkams, salierams, krapams, griežčiams, o kitoms daržovėms – žalingas. Pavyzdžiui, šviežiu mėšlu (ypač – kiaulių) patręštoje dirvoje augs rauplėtos bulvės.

Kompleksinės trąšos, kurių sudėtyje, be pagrindinių maisto medžiagų, yra visų augalams reikalingų mikroelementų, gali pakeisti mėšlą tik puriose, geros struktūros dirvose.

Spalio pabaigoje sodinami skiltelėmis padalyti žieminiai česnakai. Sodinami 4–5 cm gyliu. Prieš užšąlant, pravartu ant lysvės paskleisti 4–5 cm storio durpių sluoksnį.

Beje, namie laikomi žieminiai česnakai viduržiemį kartais pradeda minkštėti, apvysta, pradeda dygti. Šie česnakai laikysis geriau puode ar kitoje sandarioje taroje, susluoksniuoti su rupia druska.

Šakniavaisiai mėgsta drėgmę

Nuimdami šakniavaisines daržoves, skubiai šalinkite jų lapus, kad jie negarintų drėgmės, nes apvytusius šakniavaisius žiemą pažeidžia ligos. Sluoksniuokite šakniavaisius su drėgnu smėliu. Jei šakniavaisių nedaug, pakaks juos, sudėtus į dėžes, apipilti drėgnu, bet ne šlapiu smėliu.

Darbas: nuimdami šakniavaisines daržoves, skubiai šalinkite jų lapus, kad jie negarintų drėgmės, nes apvytusius šakniavaisius žiemą pažeidžia ligos.

Jo drėgnumą galima patikrinti suspaudus saują smėlio. Jei atgniaužus kumštį smėlis nesubyra į smulkias daleles, o tik į kelis stambius gabalus – drėgnumas tinkamas.

Nedidelį kiekį šakniavaisių galima laikyti ir be smėlio – tiks polietileno maišeliai su pradurtomis skylutėmis šakniavaisiams vėdintis. Šakniavaisinės daržovės geriau laikysis, jei šakniavaisių nesužeisime nuimdami jų derlių. Tad lapus arba nusukime, arba atsargiai nupjaukime prie galvutės, nupurtykime ar nukrapštykime žemes.

Gumbinių salierų lapus iškart nupjaukime, o šaknis patrumpinkime. Gelteklių šakniavaisiai labai ilgi, todėl kaskime giliai ir atsargiai, kad nenutrūktų šaknys. Nuo nuimtų porų nupurtykime žemę, patrumpinkime šaknis ir laikykime juos drėgname smėlyje.

Neužmirškime sodo ir dirvos

Patartina nelietingą dieną nubalinti vaismedžių kamienus, kuriuos balandį balina tik mažai teišmanantys sodininkai. Mat iš tokio vėlyvo balinimo nėra jokios naudos. Rudenį nubalinti medžiai bus atsparesni šalčiams, o jų žievė nesuskils dėl dienos ir nakties temperatūros skirtumo vasarį ir kovą.

Laikas: balinti medžius reikėtų ne pavasarį, o rudenį – jie bus atsparesni šalčiams, žievė nesuskils dėl dienos ir nakties temperatūros skirtumo.

Prieš rudeninį balinimą reikia nuvalyti vaismedžių žievę ir po ja pasislėpusius įvairius sodo kenkėjus. Patariama balinti specialiais rinkiniais, kuriuose yra kalkių, vario sulfato ir klijų.

Dirvą kaskite ne šakėmis, o kastuvu per visą jo plokštę. Sukastos dirvos negrėbstykite – palikite stambius grumstus per visą žiemą. Į taip sukastą dirvą žiemą lengviau prasiskverbs šaltis ir krituliai. Galima dirvą pagerinti organinėmis trąšomis, jas paskleidžiant ant jau perkastos dirvos ir negiliai įmaišant kastuvu. Jei dirva gerinama mėšlu, kalkių berti negalima, nes tuomet pranyks mėšle esantis azotas. Jei dirvą tręšėte šviežiu mėšlu prieš metus, galima ją kalkinti negesintomis arba karbonatinėmis (kreida, kalkių tufas) kalkėmis. Jei dirvos paskui nekasite, tai įmaišykite kalkes į ją kauptuku.

Iki smarkiau atšalant, būtina perkasti komposto krūvas, kad šaltis žiemą galėtų įsiskverbti ir trupinti kompostą. Kasant sumaišomi viršutinis ir vidinis komposto sluoksniai. Krūva neturi būti aukštesnė kaip 1 m. Beje, paruoštą kompostą reikia paskleisti ant jau sukastos ir pakankamai sušalusios dirvos, kad nesugadintume jos struktūros. Pavasarį, kai dirva pradžius, paskleistą kompostą sekliai įterpsite.