Pasak jo, bankai jau dabar moka įnašą, susijusį su indėlių draudimu.

„Toks mokestis (finansinio stabilumo – BNS) jau yra taikomas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

„Tai būtų įdomu jų matymą išgirsti, ar turėtume sustiprinti tą indėlių įmokų draudimą, ar kažkoks kitas matymas yra“, – pridūrė jis.

Naujosios Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje įrašyta, kad „bankams taikysime finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojant nuo įsipareigojimų“.

K. Vaitiekūnas pabrėžė, jog tokia formuluotė nereiškia naujo mokesčio, juo labiau, kad kitoje Vyriausybės programos vietoje yra įrašytas pažadas neįvesti naujų mokoesčių.

Paskirtasis ministras pakartojo besitikintis, jog Vyriausybė veiks taip, kad konkurencija bankų sektoriuje augtų, būtų pritraukti nauji rinkos dalyviai, tiek gyventojai, tiek verslas gautų geresnes finansavimo sąlygas.

„Sėsime ir derinsime tas pozicijas“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Vyriausybė programoje taip pat žada laikinai stabdyti dyzelino akcizo augimą.

K. Vaitiekūnas sakė, kad 2020-2024 metų konservatorių vadovaujama Vyriausybė užprogramavo spartų dyzelino kainų augimą, o dabar jis yra apie 10 centų brangesnis nei Lenkijoje.

Anot politiko, planuota, kad dyzelino pardavimai šiemet sumažės 6 proc., bet realiai jie mažėja 10-12 procentų.

Jis taip pat pabrėžia, kad dyzelinas yra sunkiai pakeičiamas kuras – nors gyventojai gali rinktis alternatyviu kuru varomas transporto priemones, verslas iki šiol savo veikloje naudoja daug dyzelino.

Vyriausybė programoje taip pat žada didinti alkoholio ir tabako akcizus.

K. Vaitiekūnas sakė negalintis užtikrintai atsakyti, kad šioje kadencijoje valdžia daugiau nebedidins kitų mokesčių.

„Taip yra ne todėl, kad mes čia planuojame kažką daryti, bet gali įvykti ir neplanuoti įvykiai“, – teigė paskirtasis ministras.

„Akivaizdu, kad ta geopolitinė situacija kaista ir ta karšta ir nestabili geopolitinė situacija persiduoda ir verslui, ir valstybės finansams, ir kitoms sritims. To prisižadėti tiesiog dėl išorinių veiksnių negalime“, – pridūrė jis.

Nepritaria vaisių ir daržovių lengvatoms

K. Vaitiekūnas sako nepritariantis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai vaisiams ir daržovėms. Jis pareiškė, kad naujosios Vyriausybės programoje šios lengvatos neliko ir jo pastangomis.

„Prie PVM lengvatos daržovėms, turiu prisipažinti, aš prikišau nagus. Ši priemonė buvo labai netaikli ir tai tiesiog yra prekybos centrų rėmimas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Vaitiekūnas.

Jo teigimu, tokie lengvatiniai tarifai nėra efektyvūs, jų naudą jaučia tik prekybininkai.

„Turime pavyzdžių, ministerijoje yra pilna išanalizuota kitų šalių pavyzdžių, kur buvo nueita šiuo keliu ir vienintelis pasiektas efektas, kad tai atgulė prekybininkų pelnuose“, – kalbėjo jis.

Nuo 2026 metų taikyti 5 proc. PVM tarifą vaisiams, daržovėms ir uogoms dar Seimo pavasario sesijoje siūlė grupė parlamentarų iš demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, „Nemuno aušros“, socialdemokratų, keli opozicijos parlamentarai iš Mišrios Seimo narių grupės ir Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.

Gegužę jai pritarta po pateikimo, paprašyta Vyriausybės išvados.

Tokia lengvata ne kartą siūlyta ir anksčiau. Lietuvos ūkininkams 2017 metais smarkiai nukentėjus dėl itin gausių liūčių, buvo siūlyta trejus metus – iki 2021-ųjų – jų produkcijai taikyti 5 proc. tarifą. Tuomet Finansų ministerija skaičiavo, kad dėl sumažinto tarifo biudžetas netektų 135 mln. eurų pajamų.  

Po metų siekta įtvirtinti 9 proc. tarifą. Tuometinis premjeras Saulius Skvernelis abejojo, ar kainos sumažėtų.