Lietuvos jūrų muziejus laimėjo Aplinkos ministerijos skelbtą Baltijos jūros pakrantėje rastų pilkųjų ruonių globos konkursą.

Pamestinukų daugėja

Baltijos jūros pilkiesiems ruoniams globoti 2015 ir 2016 metais numatyta skirti iki 28 tūkst. eurų. Kokia suma bus panaudota realiai priklausys nuo to kiek nusilpusių pilkųjų ruonių bus rasta išmestų į pakrantes ar sugaudytų nusilpusių jūroje.

Tai kiek didesnė suma nei būdavo iki šiol, kai per metus vidutiniškai skirdavo apie 25 tūkst. litų.

Šiemet Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai Aplinkos ministerija jau skyrė 7240 eurų. Mat pavasarį Baltijos jūroje siautėjusios audros iš Rygos įlankos į Lietuvos pakrantę atvarė itin daug ruoniukų-pamestinukų.

Išleidžiami į laisvę

Ruonių reabilitacijos programą sudaro jauniklių sugavimas, gydymas, šėrimas, tinkamų gyvenimo sąlygų sudarymas. Visi sugaudyti ruoniai yra registruojami. Pasveikę gyvūnai išauginti iki 40 kilogramų svorio, išleidžiami į laisvę. Tik pradėti prižiūrėti ruoniukai kartais sveria vos 12-15 kilogramų.

Jų priežiūra nuolat rūpinasi ko ne visi muziejaus darbuotojai - daugiausiai Jūrų muziejaus Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.

Nugaišę ruoniai turi būti perduodami Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejui, o šiam atsisakius kitoms Lietuvos švietimo ir mokslo įstaigoms. Niekam nereikalingas nugaišęs ruonis yra utilizuojamas.

Pavyzdys – lenkai ir vokeičiai

Lietuvos jūrų muziejus yra vienintelis, kuris turi sąlygas globoti ruoniukus pamestinukus. Baltijos jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus Lietuvos jūrų muziejus jau globoja dvidešimt dvejus metus.

Baltijos pilkiejo ruoniai yra įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. 

Todėl valstybės įsipareigoja saugoti šiuos nykstančius gyvūnus. Lietuvos pakrantėje baltijos pilkųjų ruonių nuolat daugėja. Aplinkos ministerija jau keleri metai padeda muziejui globoti pamestinukus. Tačiau tų lėšų neužtenka. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės. Jose veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys.

Skandinavijos šalyse ir Estijoje, kur ruonių populiacijos yra gerokai gausesnės, juos netgi leidžiama medžioti tam skiriant dalį kvotų.