Pirmąjį kalendorinės vasaros mėnesį sode ir darže darbų nestinga. Praėjus vėlyvųjų šalnų pavojui į gėlynus sodinti vienmečių gėlių daigus – tik viena iš daugelio laukiančių užduočių.

Piktžolės nokina sėklas

Birželį dauguma svogūninių ir dvimečių gėlių baigia žydėti, jas pakeičia vienmetės gėlės. Mėnesio antrojo dešimtadienio pradžioje gėlynuose taip pat patariama sodinti jurginus ir įšaknytus chrizantemų auginius, gumbines begonijas. Birželio pabaigoje laikas pasisėti dvimetes gėles: trispalves našlaites, neužmirštuoles, šiurpinius gvazdikus ir kitas.

Pirmoje birželio pusėje gėlynų augalus būtina patręšti: rekomenduojama 20–30 g mineralinių trąšų 1 kv. m.

Gėles reikėtų palaistyti natrio ir fosforo trąšomis, organinių trąšų tirpalais. Pradėjus ryškėti žiedpumpuriams tręšiama kalio ir fosforo trąšomis (30–40 g/1 kv. m). Birželį rečiau vertėtų tręšti svogūnines gėles.
Mėnesio pradžioje reikėtų nupjauti baigusius žydėti alyvų žiedynus, neliečiant šakelių, nes jų galuose kraunasi žiedpumpuriai kitų metų pavasariui.

Taip pat reikėtų nupjauti svogūninių gėlių žiedstiebius. Birželio pabaigoje ankstyvųjų tulpių, hiacintų, krokų svogūnėliai iškasami tik tada, jei norima jų pasidauginti.

Birželį piktžolės žydi ir nokina sėklas. Todėl šį mėnesį kova su piktžolėmis – vienas svarbiausių rūpesčių. Kai jos išravimos, vertėtų dirvos paviršių supurenti bei mulčiuoti.

Sode piktžoles reikėtų naikinti ar nupjauti – jos ne tik sausina dirvožemį, bet ir pasisavina daug maistinių medžiagų, be to, jose gali pasislėpti daugybė augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

Ką reiškia lapų dėmės

Pirmąjį vasaros mėnesį soduose žydi mažai augalų, bet visi labai sparčiai auga. Tiek vaismedžiams, tiek vaiskrūmiams šiuo metu reikia daug šviesos, vandens, šilumos ir maisto medžiagų.

Dirva drėkinama intensyviau, kad vandenį galėtų paimti ir giliau esančios šaknys. Vaismedžiai azoto trąšomis gali būti tręšiami pro lapus, bet tai daroma, kai jie blogai auga. Birželį sodo augalus jau gali pakenkti ir įvairių vabzdžių lervos. Joms atsiradus, sodo augalų viršūnėlėse susisuka lapai, ant jų atsiranda tai pilkšvos, tai rausvos dėmės.

Patariama naudoti priemones, kurios vienu metu gali naikinti ir lapus graužiančius vikšrus, ir jų sultis čiulpiančias erkes, ir amarus, taip pat stabdyti grybelinių ligų vystymąsi.

Jei pradeda vysti jaunos avietynų atžalos, tai požymis, kad šiuose augaluose atsirado avietinių muselių lervų. Tokias atžalas reikėtų išpjauti iki pat žemės ir sudeginti.

Birželį vaismedžiai masiškai numeta vaisių užuomazgas – tai natūralus biologinis procesas. Pirmiausia nukrenta neišsivysčiusios, kenkėjų pažeistos, todėl reikėtų jų nepalikti sode, o surinkti ir sunaikinti.

Daigus būtina retinti

Birželį įprastai baigiamos sėti daržovės. Pradėjus žydėti rugiams ir paprastajam erškėčiui (birželio 7–22 dienomis) sodinami visų šilumą mėgstančių daržovių daigai.

Ravėti piktžoles patariama po lietaus ar paliejus daržoves. Tada jos lengviau išsitraukia. Be to, drėgname dirvožemyje mažiau pažeidžiamos daržovių šaknys.

Vos tik pasirodžius pirmiems daigeliams, būtina dirvos paviršių papurenti po laistymų ar po lietaus atsiradusią kietą dirvos plutą.

Taip purendami dirvožemį neleisime augti ir piktžolėms. Paaugus daigams reikėtų juos retinti, nes bus gausesnis derlius. Prieš tai būtina palaistyti dirvą – tada daigai ne tik lengviau išsiraus, bet ir persodinanti geriau prigis.

Šiltadaržiuose auginamos daržovės vėdinamos, laistomos, papildomai tręšiamos.

Patariama reguliariai skabyti šoninius agurkų ir pomidorų ūglius. Pomidorai laistomi rečiau, bet gausiai, geriausia – iki pietų. Agurkai mažiau vėdinami ir geriau auga drėgnesniame grunte, geriausia juos laistyti apie pietus.

Numatoma vieta braškėms persodinti ir iš anksto paruošiama. Braškių daigai imami tik iš derlingų ir sveikų kerų ūsų.

Kovojant su daržovių kenkėjais, dažniau purenama dirva, augalai tręšiami amonio trąšomis, jei reikia, nupurškiami būtinomis priemonėmis.

Verta žinoti

Nepakankamai laistomų agurkų vaisiai apkarsta bei kartais sutrūkinėja.
Nereguliariai laistomų pomidorų vaisiai sutrūkinėja, be to, juos gali pažeisti viršūnėlių puvinys.
Jei lauke augantys kopūstai pradėjo vysti, jų lapai – gelsti, vertėtų atkreipti dėmesį į šių daržovių šaknis, ant jų galima pastebėti balsvų kopūstinių muselių kirminėlių.
Jei pradeda garbanotis darže auginamų morkų lapai, tai požymis, kad šias daržoves pažeidė lapų blakutės.
Piktžolės ne tik sausina dirvožemį, bet ir pasisavina daug maistinių medžiagų, be to, jose gali pasislėpti daugybė augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų.