Jo teigimu, intensyvus pušų sporų byrėjimas paprastai prasideda pavasarį ir trunka iki 2 savaičių.

Kai kuriose gamtininkų knygose ar enciklopedijose rašoma, kad pušys žydi gegužės mėnesį. Tačiau specialistas A. Kulbis perspėja, kad pamatyti žydinčią pušį, deja, bet nepavyks.

„Pušys nežydi. Tačiau, kaip ir dauguma augalų, jos turi dauginimosi organus. Šie dauginimosi organai vadinami vyriškais ir moteriškais strobilais. Nuėjus į mišką, jie matomi jau dabar. Strobilai yra dauginimosi organai, iš kurių ir atsiranda sporos“, – aiškina jis.

Kadaise pušų būta dar daugiau – mokslininkai tyrinėjo žiedadulkių pelkėse diagramas ir nustatė, kad Lietuvoje pušų įvairiais geologiniais laikotarpiais būta labai daug, pasakoja A. Kulbis.

„Jei gegužės viduryje po lietaus arba prie ežero išeisime į mišką,  pamatysime ant vandens geltoną plėvelę. Būtent ji ir yra susidariusi iš pušų sporų. Jei pažiūrėsime pro mikroskopą, jos turi oro pūsleles, tad gali pakilti nepaprastai aukštai, kilti į aukštus atmosferos sluoksnius bei įveikti didžiulius atstumus“, – sako specialistas.

Daugiau apie pušis – laidos įraše.