Apie viską, ką reikia žinoti prieš stovyklaujant, pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Miškininkystės skyriaus vyresnysis specialistas Marius Ivanauskas.

– Kaip reikia saugiai elgtis stovyklaujant?

– Reikia elgtis taip, kad nekeltumėte pavojaus nei sau, nei aplinkiniams. Kalbant apie tvarkas ir apribojimus, norint apsistoti su palapine ir nakvyne, svarbu žinoti, kad tai galima daryti tik tam skirtose vietose.

– Jos būna nurodytos?

– Taip, tokios vietos pažymėtos specialiais ženklais, nurodančiais, kad čia yra stovyklavietė. Jų sąrašus galima rasti viešai skelbiamuose žemėlapiuose – miškų urėdijos arba saugomų teritorijų direkcijos tinklalapiuose.

LNK stop kadras.

– Kaip galima rasti vietas, kur galima kurti laužus ar kepti šašlykus?

– Reikia ieškoti vietų, pažymėtų specialiu ženklu – laužavietės žyma. Tokiose vietose būna įrengta aikštelė: apdėta akmenimis, paruošta taip, kad neužsidegtų žolė ar miškas.

– Ką dar svarbu žinoti, kad išvengtume baudos?

– Svarbu turėti šiukšlių maišų – net ir po trumpos viešnagės lieka atliekų, kurias būtina susirinkti ir išsivežti, nepaliekant jų gamtoje.

– Kaip geriausiai apsisaugoti nuo erkių ir uodų?

– Yra daug veiksmingų priemonių – purškalų, elektroninių atbaidymo prietaisų, kuriuos galima įsigyti parduotuvėse. Jie tikrai gana efektyvūs.

– Ar stovyklaujant yra nustatyti kokie nors palapinių dydžio reikalavimai?

– Ne, palapinių dydžiai nėra reglamentuojami. Tačiau verta žinoti, kuo skiriasi stovyklavietė nuo poilsiavietės.

– Kuo jos skiriasi?

– Poilsiavietė skirta trumpam apsilankymui – atvyksti, pailsi, išvažiuoji. Nakvoti joje negalima. Tuo tarpu stovyklavietė – tai vieta, kur leidžiama apsistoti ilgesniam laikui ir statyti palapines. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jei stovyklaujant pritrūksta maisto – ar netoliese galima jo nusipirkti?

– Dažniausiai miškuose įrengtose stovyklavietėse prekybos taškų nebūna, todėl teks važiuoti į artimiausią parduotuvę.

– Kokios baudos gresia už laužą ne tam skirtoje vietoje ar palapinę pastatytą neleistinai?

– Pareigūnai pirmiausia siekia ne bausti, o įspėti. Tačiau jei žmogus piktybiškai tęsia pažeidimą arba, pavyzdžiui, dėl neteisėtai užkurto laužo kyla miško gaisras, tuomet skiriama nemenka bauda ir gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą.