- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Grupė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų bando nustatyti pelkinių augalų bendrijų atsikūrimo proceso ypatumus, vykdydami mokslinius tyrimus Aklojo Ežero (Telšių r.) išeksploatuotame durpyne.
Anot VDU pranešimo, projektu „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ siekiama buvusios pelkės atkūrimo, kuris būtų vykdomas žymiai mažesniais kaštais, nei tai buvo daroma iki šiol kituose atkuriamų pelkių plotuose Lietuvoje.
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektas vykdomas pagal REMIL įmonių grupės, vadovaujamos verslininko Gintaro Rapkausko, ir Vytauto Didžiojo universiteto sutartį. Projektui vadovauja VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Remigijus Daubaras, tyrimus atlieka Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė.
„Išeksploatuotame durpyne vykdomi renatūralizacijos darbai unikalūs tuo, kad čia nebandoma dirbtinai įveisti augalų rūšių, bet siekiama sudaryti optimalias sąlygas savaiminiam kiminų, paprastųjų spanguolių, vaivorų ir kitų augalų rūšių atsikūrimui. Džiugina išskirtinis šio projekto užsakovų požiūris, – jei naudojame Lietuvos gamtos išteklius, padėkime ir prisidėkime atkurdami sutrikdytas natūralias ekosistemas, tausokime mūsų šalies gamtą“, – teigė projekto vadovas, VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Remigijus Daubaras. Mokslininko teigimu, jau surinkta pradinė tyrimų medžiaga leidžia padaryti pirmąsias išvadas, kaip greitai prasideda pelkinių augalų bendrijų atsikūrimas / renatūralizacija, kada išnaudotų durpynų plotuose atsiranda antrinės rūšys – kupstinis švylys ir įvairių rūšių kiminai, kaip įsikuria aukštapelkėms būdingos rūšys.
„Tiriamame plote gana greitai apsigyvena ir sparčiai plinta vienas įdomiausių Lietuvos augalų – apskritalapė saulašarė. Tai rodo, kad augalams sudarytos puikios sąlygos ir atkūrimo / renatūralizacijos technologijas būtų galima išbandyti ir kituose išeksploatuotuose durpynuose“, – pažymi prof. habil. dr. R. Daubaras.
Šiuo projektu susidomėjo Aplinkos ministerija: aplinkos ministras Kęstutis Mažeika lankėsi Aklojo Ežero durpyne ir susipažino su vykdomais tyrimais bei pelkių atkūrimui / renatūralizacijai taikomomis technologinėmis priemonėmis.
Plačiau aptarti ir Lietuvos pelkių išsaugojimo bei išeksploatuotų durpynų rekultivavimo klausimai. Apžiūrint atsikuriančią Aklojo Ežero aukštapelkę, REMIL įmonių vadovas Gintaras Rapkauskas, bendrovės „Durpeta“ direktorius Jonas Kantautas, mokslininkai dr. L. Česonienė bei prof. R. Daubaras įvardijo problemas, susijusias su pelkes supančių miškų išsaugojimu bei jų statusu atkuriant pelkes. Aptartos ir galimybės aktyviau traukti į pelkių tyrimus studentus ir platesnį mokslininkų ratą, taip pat kalbėta apie galimybes vykdyti daugiau taikomųjų ir fundamentinių tyrimų, teigia VDU Botanikos sodo atstovai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo8
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų20
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas4
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...