Ventės rago stebuklai – gerų emocijų užtaisas

Migruojančių paukščių karalystė Ventės rage turi savo pasakorių – nenuilstantį paukštininką Vytautą Jusį, kuris mažuosius lankytojus ne tik užburia savo įstabiomis istorijomis apie sparnuočius, bet ir suteikia galimybę iš labai arti pamatyti bei pajusti jaudinantį gamtos alsavimą.

Gaudyklės – sulig devynaukščiu

Tik prasidėjus mokslo metams, Klaipėdos "Gilijos" pradinės mokyklos trečiokai susiruošė į pamarį. Jis šiuo laiku tampa migruojančių paukščių tarpine stotele, kurioje jiems stabtelėti tenka ne visai savo noru. Mat jau 90 metų šioje vietoje veikia Paukščių žiedavimo stotis.

Išlipę iš autobuso, mažieji lankytojai išsyk atkreipė dėmesį į ištemptus didžiulius, tarsi po žvejybos padžiautus tinklus.

Vaikus pasitikęs Ornitologijos centro vedėjas, 35 metus čia dirbantis V.Jusys patikslino, kad jie skirti ne žuvims, o – paukščiams, kurie čia įkliūva nuo rugpjūčio pabaigos iki lapkričio vidurio. Lankytojai netruko sužinoti, jog Ventės rage sparnuočių gaudymui naudojamos šešios pagrindinės gaudyklės.

Didžiausios jų stulpų aukštis siekia 25 metrus ir beveik prilygsta devynaukščiam namui. Jos plotis – 69 m, ilgis – 113 m. V.Jusys pabrėžė, kad tai yra didžiausia paukščių gaudyklė pasaulyje. Į gaudykles įkliuvę paukščiai žieduojami, paskui paleidžiami.

"Ar žinote, kodėl žieduojami paukščiai? Ogi tam, kad žinotume, kur jie skrenda, kokiu greičiu. Juk anksčiau net mokslininkai galvojo, kad paukščiai rudenį į mėnulį išskrido arba į dumblą sulindo iki pavasario. O dabar, kai jiems ant kojos uždedamas žiedelis, galima sužinoti visą jų maršrutą. Pavyzdžiui, birželio pabaigoje, kai jūs dar tik pradėjote atostogauti, lietuviški varnėnai jau buvo už tūkstančio kilometrų nuo čia", – vaikams pasakojo V.Jusys.

"Lietuvius" keičia "svetimšaliai"

Humoro jausmo nestokojantis ornitologas porino, jog, nepaisant to, mes matome ir vėliau aplinkui šmirinėjančius varnėnus, tai esą "rusai" ir "suomiai" (t. y. tie varnėnai, kurie skuba į žiemavietes per mūsų šalį iš Rusijos ir Suomijos). Jie irgi greitai palieka Lietuvą.

Paukščių migravimas – vienas paslaptingiausių ir vis dar iki galo neišaiškintų gyvosios gamtos reiškinių. Kiekvienais metais pavasarį ir rudenį milijonai paukščių praskrenda virš Lietuvos, keliaudami į gimtuosius kraštus ar traukdami iš jų su jaunikliais.

"Rekordinę dieną virš Palangos (paukščiai skrenda netoli jūros pakrantės, kad turėtų galimybę krante pailsėti) praskrenda trys milijonai paukščių. Jie skrenda nepertraukiamu srautu. Kuo stipresnis vėjas, tuo jie skrenda žemiau", – teigė ornitologas.

Kur paukščiai skrenda? Kaip mūsų krašto paukščiai atsiduria žiemavietėse? Kaip net mažiausi sparnuočiai per palyginti trumpą laiką įveikia didelius atstumus, perskrenda jūras ir dykumas? Ar į veisimosi vietas sugrįžta tie patys paukščiai? Kiek jų grįžta iš tolimų kelionių? Ar jie nekeičia migracijos kelių? Į visus šiuos klausimus tyrinėtojai vis dar tebeieško atsakymų.

Paukščiai garsino Lietuvą

Vaikai išgirdo, kad V.Jusys per savo darbo praktiką yra sužiedavęs 750 tūkst. paukščių ir nuo žieduotojo rekordininko legendinio Ventės rago ornitologo 91-erių Leono Jezersko dar atsilieka keliais šimtais tūkstančių, o kad jį pasivytų bei aplenktų, prireiks 5–6 metų įtempto darbo.

"Ar žinote, kas ant paukščio žiedo užrašyta? Žiedavimo stoties numeris, Zoologijos muziejus, Kaunas, Lietuva". Taip rašoma, nes Kaune yra žiedavimo centras. Įdomu tai, kad tarybiniais laikais ant žiedo buvo užrašyta "Lituania". Įsivaizduojate, ne tik "Žalgiris" garsino Lietuvą tuo metu, bet ir mes per paukščius. Mūsų žieduoti paukščiai išnešiojo Lietuvos vardą, kad ir ant mažiuko žiedo, po visą Europą, Afriką ir Aziją", – vaikams pasakojo V.Jusys.

Mažieji lankytojai sužinojo, kad toliausiai žiemoti nuskrenda gandrai – į Pietų Afriką, už 10 tūkst km. Jie skrenda per Baltarusiją, kiti – Lenkiją, Kaliningradą, Ukrainą, Rumuniją, Bulgariją, Turkiją, Izraelį, Egiptą, nuo kurio dar 6 tūkst. km, kol pasiekia Pietų Afriką.

"Gandrai jau beveik visi išskridę ir po dviejų savaičių jie jau bus Ukrainoje. Pakeliui jų laukia Sirija. Ne pati geriausia vieta, jau mačiau internete kraupių nuotraukų su nušautais gandrais. Jie fotografuojasi su nukautais paukščiais, kaip lietuviai su karosais, lydekomis, šamais. Ir apskritai Pietų Afrikoje paukščius naudoja tam, kam lietuviai žuvytes, tai yra maistui. Dar suprasčiau afrikiečius, gal jie valgyti neturi ko, bet mūsų vieversius medžioja Italijoje, prancūzai iššaudo milijonus strazdų. Galima sakyti, kad lietuviai labiausiai paukščius mylinti tauta", – sakė ornitologas.

Vaikai išgirdo, kad Lietuvoje yra 21 tūkst. gandralizdžių, Lenkijoje – 40 tūkst., bet jų teritorija 5 kartus didesnė nei Lietuvos. Latvijoje yra apie 10 tūkst. gandralizdžių. Be to, gandras yra Baltarusijos, Lietuvos ir Vokietijos nacionalinis paukštis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių