Ar žinote, kurio gyvūno ūgis gali siekti 6 metrus, nors jis teturi tik 7 kaklo slankstelius? Taip, tai ilgakaklė žirafa. Lietuvos zoologijos specialistai kviečia ne tik aplankyti sode gyvenančias žirafas, bet ir sužinoti apie šiuos ilgakaklius daug įdomaus.

Žirafa – aukščiausias žeme vaikščiojantis žinduolis. Rūšies pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio ,,camelopard“ – turintis ir kupranugarių, ir leopardo savybių. Šis pavadinimas gyvūnams buvo duotas Senovės Romoje, nes jie buvo dideli kaip kupranugariai ir dėmėti kaip leopardai. Žirafos išsivystė iš 3 metrų ūgio panašaus į antilopę žinduolio, kuris klajojo po Europą ir Aziją prieš 30–50 milijonų metų.

Lietuvos zoologijos sodo žirafų istorija prasidėjo nuo pirmosios žirafų poros – Nendrės ir Gluosnio. Jie atvyko į zoologijos sodą 1980 metais. Tai buvo vienintelė žirafų pora, gyvenusi Lietuvos zoologijos sode. Vėliau turėtos žirafos buvo tik patinai: Ben atvyko 1994 m., Speedy – 1997 m., Nemo Bartas – 2001 m. Šiuo metu zoologijos sode gyvena du patinai: Solo ir Gudrutis. Jie atvyko 2006 m.

Solo gimė 1998 m. gruodžio 29 d. Vrotslavo zoologijos sode (Lenkijoje). Savo vardą Solo įgijo Kauno zoologijos sode, nes dokumentuose buvo įrašytas Salut vardu. Gyvūnai dažnai turi dokumentinius vardus ir tuos, kuriais juos kviečia zoologijos sodo darbuotojai. Solo, tiesiog gražiau skambėjo čia dirbantiems lietuvaičiams. Vos tik atvykusi į Lietuvą, žirafa nenoriai ėdė jai skirtą maistą, nes, pasirodo, jos racione tiesiog trūko petražolių, kurias Solo labai mėgsta.

Kitas zoologijos sodo ilgakaklis gražuolis – Gudrutis. Jis gimė 2004 m. rugsėjo 11 d. Lodzės zoologijos sode (Lenkijoje). Nors turėjo vardą (Seven), Lietuvoje atvykėlis buvo pavadintas Gudručiu. Kaip rodo patirtis – jis pervadintas ne be reikalo. Kartais renginių metu lankytojams leidžiama pamaitinti žirafas vantomis. Gudrutis visada prieis būtent prie to lankytojo, kuris turės didžiausią vantą.

Abi žirafos yra skirtingo ūgio ir svorio, abiejų kailio raštas yra unikalus, nepaisant to, jog ir Solo, ir Gudrutis – Rotšildo žirafos. Žirafų kailio raštas tarsi žmogaus pirštų antspaudai – lyg ir panašus, tačiau kiekvieno gyvūno skirtingas ir nesikeičia visą gyvenimą.

Aukščiausi zoologijos sodo gyventojai turi ilgas kojas, kurių priekinės ilgesnės už užpakalines. Daugeliui sunku patikėti, kad žirafos ilgą kaklą sudaro tik 7 slanksteliai. Tiek pat kaklo slankstelių turi ir žmogus.

Šių gyvūnų liežuvis mėlynos spalvos. Jų ūgis siekia 5,8 m, o svoris viršija 1 toną. Žirafų racionas labai įvairus – jos ėda žolę, avižinius dribsnius, sėlenas, sėmenis, maltus kukurūzus, įvairias daržoves ir vaisius, mėgsta šakas, džiovintas dilgėles. Per dieną vienas gyvūnas suėda 55–66 kg, o per metus – beveik 22 tonas pašaro.