Tai bus labai svarbus, specialus vertinimas prieš Tarptautinei kinologų federacijai oficialiai pripažįstant lietuvių skalikų veislę ir įtraukiant į laikinai pripažintų šunų veislių sąrašą, praneša Lietuvos kinologų draugija (LKD).
Atliko namų darbus
Lietuvių skalikų augintojų sąjunga, lietuvių skalikų veisėjai ir mylėtojai daug nuveikė atsakingai veisdami savo šunis, rinkdami ir analizuodami svarbius duomenis, organizuodami specializuotas parodas, populiarindami šią veislę ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
2021 m. pasirodė kelerių metų darbo vaisius – lietuvių skalikų augintojų Manto Milinavičiaus, Mariaus Smetonos ir Anželikos Smetonienės parengta knyga „Lietuvių skalikai“ (išleido Vilniaus universitetas).
Knygos anotacijoje Lietuvos kinologų draugijos prezidentė Ramunė Kazlauskaitė sako: „Lietuvių skalikai yra mūsų šalies pasididžiavimas ir ši knyga padės visuomenei artimiau susipažinti su šia nuostabia šunų veisle ir dar labiau ją vertinti. Tai dar vienas žingsnis lietuvių skaliko tarptautinio pripažinimo link, o tai labai svarbu saugant ir populiarinant veislę.“
2025 m. Lietuvos kinologų draugijos iniciatyva buvo išrinkti daugiausia pasiekę lietuvių skalikų veislynai. Geriausiu lietuvių skalikų veislynu pripažintas M. Milinavičiaus „Girios gausmas“. Antrą vietą laimėjo M. Smetonos veislynas „Medeinos šuo“, trečią – Kristinos Varanavičienės „Medžioklio talismanas“.
Istorijos dalis
Lietuvių skaliko standarte rašoma: „Rašytiniai šaltiniai teigia, kad Lietuvoje su skalikais medžiota jau 1566 m. Lietuvių skalikas pirmą kartą paminėtas 1541 m. Gardino girininko teismo byloje. Dvarų klestėjimo laikais, viduramžiais, kiekvienam kilmingajam buvo garbė auginti gaują skalikų.
Ši tradicija neaplenkė ir Lietuvos dvarų, kurių buvo gausybė Lietuvos ir Lenkijos karalystėje. Pomėgį medžioti su skalikais didikai perėmė iš Prancūzijos, su kuria glaudžiai bendradarbiavo nuo XVI a.
Lietuvių skalikų aprašymų dabar randama tik rusų medžiotojų leidiniuose. Nemažai duomenų galima rasti praėjusiame šimtmetyje išleistoje L. Sabanejevo knygoje „Medžiokliniai šunys. Kurtai ir skalikai“.
Lietuvoje su skalikais medžiota jau 1566 m. Lietuvių skalikas pirmą kartą paminėtas 1541 m. Gardino girininko teismo byloje.
Veislę atkūrė
1957–1958 m. kinologas Z. Goštautas ėmėsi atkurti lietuvių skalikų veislę. Tuo laiku skalikų dar buvo likę Žemaitijoje. Kadangi skalikai nebuvo naudojami kaip sarginiai šunys, juos laikė tik medžiotojai, dėl to buvo išvengta mišrinimo.
Šie skalikai praėjusį šimtmetį buvo L. Sabanejevo, D. Vilinskio ir V. Korsako aprašytų skalikų palikuonys. 1966 m. buvo priimtas laikinasis lietuvių skalikų standartas, pradėta formuoti veislinių šunų grupė ir pradėtas nuoseklus selekcinis darbas. 1988 m. patvirtintas nuolatinis lietuvių skalikų standartas“.
Linkime nacionalinės šunų veislės entuziastams sėkmės!
Naujausi komentarai