Gizos piramidžių fone – pompastiška Didžiojo Egipto muziejaus atidarymo ceremonija. Beje, ji kelerius metus buvo atidėliojama dėl ekonominės krizės, politinės situacijos ar regioninių konfliktų.
Didžiajame Egipto muziejuje eksponuojama daugiau nei 100 tūkst. eksponatų.
Tarp jų – įspūdingo dydžio, 80 tonų sverianti Ramzio II statula. Jis buvo vienas galingiausių Senovės Egipto valdovų.
Taip pat – legendinė auksinė kaukė iš faraono Tutanchamono kolekcijos. Nors ji atrasta dar 1922-aisiais, iš arti lankytojai šia kauke grožėjosi pirmą kartą.
„Oho, dabar aš netekusi žado… Laukiau šio muziejaus atidarymo gal 20 metų“, – sakė muziejaus lankytoja Sonia Jeanette.
Iki 2025-ųjų mažai buvo žinoma ir apie Nurarjato kapaviečių sistemoje rastus beveik 100 skeletų. Dabar jau aišku, kad vienas jų – darbininko, gyvenusio maždaug tuo metu, kai buvo statomos Gizos piramidės. Svarbiausia, kad vyro kilmė – ne vien Šiaurės Afrikos.
„Apie penktadalį jo kilmės galima atsekti iki dabartinio Irako. Tai išties labai įdomu. Galima daryti pirmąsias įžvalgas apie žmonių judėjimą tarp skirtingų regionų“, – teigė mokslininkas Pontus Skoglund.
Tuo metu istoriniame Anglijos kaime archeologai atskleidė vieną ankstyviausių krikščioniškų kapaviečių, siekiančią dar vadinamuosius tamsiuosius amžius.
Neįprasta tai, kad daugumoje skeletų aptikti agresyvaus vėžio požymiai. Dėl to teks iš naujo apsvarstyti prielaidas apie ligos paplitimą praeityje.
„Tai būtų buvęs gana didelis navikas jos kaukolės viduje, kuris, tikėtina, būtų išsikišęs iš kaukolės“, – sakė Redingo universiteto profesorė Mary Lewis.
Mokslininkai džiaugiasi ir tuo, kad pastaraisiais metais aptiko įrodymų apie galimą naują ankstyvąją žmonių rūšį. Etiopijoje rasta dešimt dantų fosilijų, kurioms – apie 2,5 milijono metų. Tiesa, vien šių radinių kol kas nepakanka.
„Nuobodu, kai viena rūšis virsta kita, o ši – dar kita. Tačiau jei egzistuoja trys rūšys, kurios persidengia, tai kelia daug įdomių klausimų“, – sakė paleontologė Amy Rector.
Tuo pat metu Vengrijoje archeologus nustebino itin gerai išsilaikęs romėnų sarkofagas. Jo viduje, po purvo sluoksniu, rasta skeletas ir daugybė artefaktų – stiklo indų, mirusiojo asmeninių daiktų.
Didelio masto kasinėjimai rugsėjį vyko Budapešto šiaurėje, kur kadaise, prie Dunojaus sienos, egzistavo gyvybingas romėnų miestelis.
Vis dėlto ne visada tokie atradimai yra kruopštaus mokslininkų darbo rezultatas. Daug ką lemia sėkmė ir vietos gyventojų smalsumas.
Panašiai nutiko Škotijoje. Atokiame paplūdimyje mokinys, bėgiodamas, pastebėjo pro kopas kyšančius medinius laivo griaučius. Jo istoriją aiškintis ėmėsi ne tik vietos mokslininkai ir archeologai, bet ir bendruomenė.
„Manau, jei kitose vietose būtų rasta kas nors panašaus, tokio bendruomenės užsidegimo nebūtų“, – teigė vyresnysis jūrų archeologas Ben Saunders.
Vėliau paaiškėjo, kad mediniai griaučiai priklauso britų kariniam laivui, dalyvavusiam Amerikos nepriklausomybės kare, o vėliau – medžiojusiam banginius prie Afrikos krantų.
Naujausi komentarai