Prizą skyrė kompiuteriui

Strateginės komunikacijos ir rinkodaros agentūros „Media dia“ vadovė Edita Valinčienė pasakojo, kad jos darbe dirbtinis intelektas (DI) naudojamas vis dažniau.

„Mums padeda DI, nes fotografams yra lengviau retušuoti nuotraukas. Iš nuliūdusio žmogaus gali padaryti besišypsantį. Jei, sakykime, trūksta medžių fono, nebereikia pačiam tų medžių „klijuoti“ rankiniu būdu, vėlgi pasitelkiame dirbtinį intelektą“, – kalbėjo E. Valinčienė.

Pastaruoju metu dirbtinis intelektas naudojamas taip dažnai, kad jau sunku nustatyti, ar fotografija sukurta kompiuterio, ar žmogaus.

It šaltas dušas kūrėjams ir vertintojams buvo žinia, kai po kurio laiko paaiškėjo, kad nominaciją prestižiniame pasauliniame fotografijų konkurse pelniusi fotografija buvo sukurta kompiuterio, o ne žmogaus.

Nuodėmę pripažino pats fotografas, pateikęs šį darbą.

„Kas yra fotografijos autorius – kompiuteris ar gyvas žmogus, nustatyti, pasirodo, negali net akyliausia komisija. Kaip suprantu, tai tampa dideliu iššūkiu pasauliui. Kompiuteris gali sukurti fikciją, ir kaip įrodyti, kad to nebuvo?“ – kalbėjo E. Valinčienė.

Tarp tikrovės ir fikcijos

Žiniasklaida tiek Lietuvoje, tiek užsienyje jau kurį laiką susiduria su tokiomis netikromis nuotraukomis, kaip ir netikra melaginga tekstine informacija, kuri neretai yra priešiškų šalių sąmoningai kuriama ir skleidžiama propaganda.

Anot E. Valinčienės, būtent todėl labai svarbu šviesti žmones, kaip atskirti fikciją nuo tikrovės viešojoje erdvėje, būtina plėtoti ir medijų raštingumą.

Fiktyvių naujienų ir fotografijų kūrimas įneša nemažai sumaišties, nes atsiranda abejonių ir dėl tikrų nuotraukų, ir tikrų faktų.

Šiuo atveju atsiranda plačios galimybės manipuliacijoms, kai į programą galima įkrauti duomenų, kurie neatitinka tiesos, tuomet ir DI pateiktas atsakymas būna neteisingas, o nesant kritinio mąstymo, galimybės plisti netikrai informacijai, naujienoms ar propagandai yra itin didelės.

„Yra tokių pavojų, nes dirbtinis intelektas – labai naujas dalykas, dar iki galo nepažintas, todėl elgtis reikia labai atsargiai. Jei duomenų bazė būtų pripildyta melo, neišmanantis žmogus tiesiog nesuprastų ir neatskirtų, kad atsakymas yra fiktyvus, kad jis neatitinka tikrovės. Kažkada buvo paplitę kompiuterių virusai, išmokome nuo jų apsisaugoti, tas pats bus ir kalbant apie DI – išmoksime atskirti fikciją nuo tiesos, nes kaskart, kai technologinė naujovė pristatoma žmonijai, būna baugu, tačiau reikės laiko, kad išmoktume prie to prisitaikyti ir mokėtume tai panaudoti“, – kalbėjo dirbtinio intelekto galimybėmis besidominti menininkė Julita Karbauskaitė.

Būtinas kritinis mąstymas, smalsumas, privaloma tikrinti faktus keliuose šaltiniuose, nors tai daro nedaugelis, nes, pasak J. Karbauskaitės, interneto vartotojus apėmęs intelektinis tingulys, o tokiais vartotojais yra lengviau manipuliuoti.

Europos Parlamento puslapyje, skirtame būtent DI problemoms, rašoma, kad robotai, analizuodami socialinės žiniasklaidos duomenis, ieškodami sensacingų ar bauginančių žodžių, gali nustatyti, kurie internetiniai šaltiniai laikomi autoritetingi, o kurie ne, gali tuo pat metu identifikuoti ir netikras naujienas bei dezinformaciją.

Taigi DI, naudojamas negeriems kėslams, jau turi ir priešnuodį.

Kūryba: užsienio šalyse jau nieko nebestebina robotų sukurtų dailės kūrinių parodos. / Scanpix nuotr.

Advokatas turi „sekretorių“

Dirbtinis intelektas naudojamas ne tik kibernetiniam saugumui, automatiniam vertimui iš kitų kalbų, pirkimui internetu ar reklamai.

Jau yra prototipas – kompiuterinis advokato sekretorius.

Šitas sekretorius veikia kaip advokato pagalbininkas, dirbantis su klientais internetu.

Pokalbių roboto tikslas yra išsiaiškinti ir surinkti pirminę informaciją apie kliento teisinę problemą.

Robotas klausinėja klientus, siekdamas išsiaiškinti svarbiausią informaciją apie jų situaciją, taip sutaupant laiką ir išteklius, kurie paprastai būtų skiriami konsultacijoms su advokatu.

Klientai gali pateikti informaciją apie savo teisines problemas bet kuriuo jiems patogiu metu, neatskleisdami savo asmens duomenų, tik išdėstyti problemą.

Teisininkams tai suteikia galimybę gauti išsamią situacijos, atvejo santrauką, prieš pradedant darbą su klientu.

„Ar pasiteisino pokalbių robotas „Sekretorius“? Praktine prasme, ne, nes programa nepritaikyta pajamų gavimui. Tai – tiesiog galimybių demonstracija. Manau, kad ateityje teisininkus iš dalies pakeis DI. Tie robotai, kurie sukurti „ChatGPT“ pagrindu, ateityje galės generuoti ir kurti procesinius dokumentus ir netgi teismo sprendimus. Kol kas to dar nėra, sekretorius.lt kol kas atlieka tik vieną funkciją, surenka pirminę informaciją, kurios pagrindu bus galima kurti ieškinį arba apeliacinį skundą. Pats jau išbandžiau tokias galimybes, tik aišku, jei palyginsime žmogaus ir roboto sukurtus dokumentus, matysime skirtumą“, – tvirtino DI besidomintis ir knygą apie tai rašantis advokatas Dmitrijus Bogdanovas.

Sprendimus rašys robotas?

Taigi dirbtinio intelekto „invazija“ į teismus dar tik prasideda, tačiau besidomintieji jau išbandė DI, formuluojantį teismo sprendimus.

D. Bogdanovas pateikė pavyzdį bylų, kuriose sprendžiami nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimai.

Žinant bylos požymius ir faktus: vaiko amžių, tėvų turtinę padėtį (pajamas, nekilnojamąjį turtą, kitus išlaikytinius), visa tai įtraukus į standartinę matricą arba lentelę, kurią supranta dirbtinis intelektas, robotas nustatytų, koks būtų priteisiamas išlaikymas arba, kitaip tariant, alimentų dydis.

Pasak D. Bogdanovo, taip veikia ir žmogaus smegenys, kurios gali prognozuoti, kokia bus priteista išlaikymo suma.

Tai vadinama patirtimi arba intuicija, o štai robotas viską tiksliai paskaičiuos ir prognozuos teismo sprendimą.

Egzistuoja paties žmogaus tingėjimas, nesąžiningumas, norėjimas viską padaryti greičiau, gudriau, tam ir pasitelkiamas roboto protas.

„Tiesa, tie sprendimai kol kas visiškai netobuli, bet tai tik pati pradžia. Manyčiau, kad pirmosios instancijos teismuose kai kuriuos sprendimus kada nors parengs robotai, o žmonės jau tą sprendimą galės skųsti aukštesnės instancijos teismui. Žinoma, nedėkingas dalykas prognozuoti, kada ir kur tai bus pradėta taikyti“, – sakė D. Bogdanovas.

Kol kas robotai generuoja trumpus teismo sprendimus, mažai cituoja kitų teismų praktiką, nes DI tos informacijos tiesiog „nemato“, kadangi jos neturi.

Bet robotus, pasak advokato, reikia „mokyti“ arba jiems kurti papildomas instrukcijas.

„Tai labai įdomi tema, domiuosi tuo jau kelerius metus, rašau knygą apie DI taikymą teisėje, esu tik teisininkas, nesu programuotojas, bet technikos lygis dabar yra toks, kad net nebūdamas programuotoju galiu pasitelkti DI į pagalbą savo tiesioginiame darbe. Galima tai taikyti ne tik teisėje, tokių robotų taikymas yra labai platus“, – pabrėžė D. Bogdanovas.

Paveikslai – be gyvybės

Menininkė J. Karbauskaitė irgi akcentavo, kad dirbtinis intelektas yra maitinamas į jį pakrauta informacija.

Todėl jis esą ir yra intelektas, bet dirbtinis, nes iš turimos informacijos, turimų idėjų jis gali suformuoti ką nors kita.

„Taip, iš tiesų, reklaminį logotipą jis gali sukurti gana greitai, tačiau žmogus tai padarys unikaliau. Bet, naudojant dirbtinį intelektą, galima gauti labai daug naujų idėjų. Tik panašu, kad kuo daugiau „maitinsime“ DI meno kūriniais, grafinio dizaino pavyzdžiais ar bet kokia kita bet kurios mokslo srities informacija, tuo jis labiau tobulės. Ir niekas nežino, kaip kartu su DI atrodys ta mūsų ateitis“, – svarstė pašnekovė.

J. Karbauskaitė, pati studijuojanti grafinį dizainą, teigė vizualaus meno kūriniuose galinti atskirti, kuris jų sukurtas žmogaus, o kuris – DI.

„Įmanoma įžvelgti, kokių autorių stilius yra panaudotas DI sukurtam kūriniui. Tačiau, kuo toliau, tuo labiau tobulinant dirbtinį intelektą, tai pastebėti bus sunkiau. Gerai ar blogai tas DI? Iš mokslinės pusės – gerai, nes taupomas laikas, pagreitėja procesas, aiškinantis užduotis, nors, žinoma, tai tam tikra prasme žlugdo mūsų pačių protą, loginį mąstymą. O kalbant apie meną, nežinau, kiek naudinga žmonėms ir visuomenei, kad meno kūrinius kuria kompiuteris, nes tuose jų sukurtuose kūriniuose nėra gyvasties, sielos. Tokia yra mano nuomonė“, – kalbėjo J. Karbauskaitė.

J. Basanavičius – liuteronas?

Strateginės komunikacijos ir rinkodaros agentūros vadovės E. Valinčienės teigimu, žmonėms vis dar trūksta žinių apie dirbtinį intelektą.

DI programėlė „ChatGPT“, kurią galima parsisiųsti į mobilųjį telefoną ar kompiuterį, itin populiarėja.

Tai yra platesnė duomenų bazė nei „Google“, kur žmogus pats ieško ir pats atsirenka informaciją, o dirbtinis intelektas tai padaro už žmogų.

„Vis dėlto visiškai pasikliauti DI pateikta informacija nereikėtų, nes pasitaiko ir daug netiesos ar abstrakcijų. Pavyzdžiui, robotas pateikė informaciją, kad Jonas Basanavičius buvo vienas žymiausių liuteronų, nors tai yra netiesa. Taip atsitiko, nes šalia jo pavardės buvo įrašytas raktinis žodis „liuteronas“. Todėl viską reikia tikrinti. Problema ne ta, kad atsirado DI, bet kad žmonės nemoka juo naudotis ir nesugeba atpažinti tiesos nuo netiesos. Dar verta atkreipti dėmesį, kad egzistuoja paties žmogaus tingėjimas, nesąžiningumas, norėjimas viską padaryti greičiau, gudriau, tam ir pasitelkiamas roboto protas“, – svarstė E. Valinčienė.

Ji priminė, kad dirbtinį intelektą vis dėlto sukūrė žmonės ir kompiuteris faktiškai nėra protingesnis už žmogų.

„Kalbant apie tekstus, DI atsako labai paviršutiniškai, kol kas iš jo negalima tikėtis gilesnio požiūrio ar konteksto. Tai tiesiog susisteminta informacija, kai atsakymą gali gauti per kelias sekundes, bet reikia mokėti ja naudotis ir, svarbiausia, ją patikrinti“, – pabrėžė E. Valinčienė.