Reikšmingi padariniai

Teisininkė kartu su VDU Teisės fakulteto docentu dr. Tomu Berkmanu pristatys savo pranešimą „Akademinė laisvė dirbtinio intelekto ir švietimo technologijų amžiuje“ spalio 9–10 d. bendroje Lietuvos ir MIT mokslinėje konferencijoje „Žmogiškos ir daugiau nei žmogiškos ateitys: technologinės inovacijos bendrabūviui kurti“. Konferenciją organizuoja dvylikos pagrindinių Lietuvos universitetų, tyrimų centrų ir įmonių konsorciumas, kurį koordinuoja VDU.

Pasak doc. dr. A. Pasvenskienės, plačiajai visuomenei gali būti sunku atskirti DI generuotą turinį nuo recenzuotų publikacijų, todėl baiminamasi, kad sparčiai augantis suklastotų DI generuotų tyrimų srautas, patenkantis į mokslinių tyrimų duomenų bazes, gali sukelti grėsmę visai mokslo komunikacijos sistemai, pasėdamas abejonių dėl mokslinės literatūros patikimumo.

„Labai svarbus universitetų bendruomenės vaidmuo yra informuojant visuomenę būti budrią ir kritišką renkantis, skaitant ir vertinant mokslinę literatūrą. Šiuo metu ypač populiarus didžiųjų kalbos modelių (LLM) naudojimas gali turėti itin reikšmingų padarinių tiek mokslui, tiek visuomenei, o ypač jų tarpusavio sąveikai“, – teigia docentė.

Vis dėlto, anot doc. dr. T. Berkmano, ne universitetai turėtų atlikti pagrindinį darbą akademinio turinio, su juo siejamų duomenų ir jų nuosavybės apsaugos srityje. Tai, visų pirma, turėtų būti bendro šalies ar ES reguliavimo akiratyje. „Visi pagrindiniai atsakymai į tai, kaip veikia intelektinės nuosavybės teisė DI naudojant įvairius mokslo ir meno veiklos rezultatus (ar duomenis) turi būti pateikiami bendrai reguliuojant, o universitetai gali labiau tai detalizuoti nepažeisdami bendrų principų“, – sako mokslininkas.

DI vienaip ar kitaip gali pradėti diktuoti tyrimo ar mokymo(si) eigą, mokslininkas ar pedagogas gali net nepastebėti, kad tai jau nebe laisvas procesas, o valdomas DI.

Yra dvi pusės

Tad kiek mokslininkams likę akademinės laisvės DI kuriamame pasaulyje? Pasak dr. T. Berkmano, kelių intelektų konkurencija, šiuo atveju – žmogaus ir DI, gali pasukti tiek gerąja, tiek blogąja kryptimi.

„Konkurencija blogąja prasme būtų tokia, kai DI vienaip ar kitaip gali pradėti diktuoti tyrimo ar mokymo(si) eigą, mokslininkas ar pedagogas gali net nepastebėti, kad tai jau nebe laisvas procesas, o valdomas DI su visomis to problemomis (šališkumais, haliucinacijomis, tendencingumais ir t. t.). Kita vertus, DI ir žmogaus intelekto konkurencija kaip tik gali akseleruoti žmogaus (jo intelekto) inovatyvumą ir produktyvumą, ypač jeigu mokslininkas ar pedagogas nepraranda budrumo ir išlaiko DI kontrolę, DI lieka tik įrankiu akademinėje veikloje“, – pastebi jis.

Vis dėlto, pasak docentės dr. A. Pasvenskienės, DI ir švietimo technologijų naudojimas švietimo procese lėmė naujų iššūkių atsiradimą akademinei laisvei. „Kai kurie mokslininkai pastebi, kad prieš skaitmeninę erą kiekviena paskaita buvo unikali – pasirodymas, kuris kito priklausomai nuo auditorijos ir konteksto, – visai kaip džiazas. Taip buvo todėl, kad kiekvienas profesorius veikė kaip meistras ir nebuvo galimybių įsiterpti tarp jo ir jo meno“, – teigia mokslininkė.

Dabar, anot jos, vis didėjantis standartizuotų mokymo sistemų ir technologijų švietime naudojimo vaidmuo galėjo lemti paskaitų dizaino ir dėstymo suvienodėjimą: „Skaitmeninės medžiagos kūrimas reikalauja daug laiko ir pastangų ne tik ją parengti, bet ir vėliau atnaujinti. Mokymasis naudotis švietimo technologijų (EdTech) priemonėmis ir jų valdymas užima daug laiko, o nuolatinė EdTech raida reikalauja daug pastangų, kad neatsiliktum. Visa ši skaitmeninė aplinka gali atitraukti dėmesį nuo mokslinių tyrimų, paties turinio ar pedagoginės kokybės. Tačiau tai nereiškia, kad akademinė laisvė leidžia nesidomėti inovatyviais dėstymo metodais. Priešingai, ji įpareigoja ieškoti tinkamiausių būdų perteikti žinias studentams.“

Vertė – autentiškumas

„Per didelė priklausomybė nuo DI įrankių atliekant tokias užduotis kaip teksto rengimas, redagavimas ar citavimas gali mažinti tyrėjų kritinį santykį su savo paties indėliu ir silpninti intelektinę autonomiją. Tyrimai atskleidė, kad reguliariai naudojant dialogų sistemas pastebimas pažintinių gebėjimų mažėjimas, mažesnė informacijos įsiminimo galimybė ir didesnė priklausomybė nuo šių sistemų“, – teigia doc. dr. A. Pasvenskienė.

Anot mokslininkės, tyrimai rodo stipriai augantį DI naudojimą akademiniame darbe – įrankiai, kai naudojami atsakingai ir etiškai, gali padėti įvairiose dėstytojų ir tyrėjų darbo veiklose ir sumažinti tam skiriamą laiką: „Vis dėlto labai svarbu skatinti autonomišką, originalią akademinę mintį ir jos raišką. Man patiko vienoje konferencijoje girdėta frazė: „Kada nors mokėsime tiems, kurie gebės rašyti patys.“