Praėjusią savaitę „Google“ ir „Facebook“ nusprendė nukirsti fiktyvių naujienų tinklapių pajamas už reklamą. Tačiau žiniasklaidos stebėtojai teigia, kad norint panaikinti šį gajų reiškinį, kai kurių netgi laikomą keliančiu grėsmę demokratijai, reikia padaryti daugiau.

Vienas tokių yra kadenciją baigiantis prezidentas Barackas Obama: jis perspėjo, kad netikros naujienos grasina esminiam žodžio laisvės principui. „Jei viskas atrodo vienodai, ir nėra jokių skirtumų, nežinosime, ką apsaugoti“, – sakė B. Obama per vizitą Vokietijoje.

Per 2016 metų rinkimų sezoną būta išties įspūdingų melagingų pranešimų – pavyzdžiui, buvo keliamas klausimas, ar Clintonai įvykdė žmogžudystę. Jas kūrė grupės, suinteresuotos vien pajamomis iš žinučių naršymo ir reklamos.

Kilus nepasitenkinimui dėl melagingų naujienų ir jų galimos įtakos rinkimams, „Facebook“ yra skatinamas pasiskelbti žiniasklaidos kompanija, turinčia redaktoriaus atsakomybių, tačiau šis socialinis tinklas jau keletą kartų jau yra atsisakęs taip pasielgti.

Nuo pat D. Trumpo pergalės nuolat pasirodo visiškai sufabrikuotų istorijų su tokiomis antraštėmis kaip „Pamatykit, kokią beprotybę jis padarė, kad smeigtų Trumpui į nugarą“, kuriamų lengviems pinigams uždirbti visame pasaulyje – nuo Makedonijos iki Kalifornijos.

Portale „BuzzFeed News“ paskelbta analizė parodė, kad 20 pačių populiariausių fiktyvių istorijų iš apgaulingų tinklapių ir ypač šališkų tinklaraščių per tris mėnesius iki rinkimų surinkdavo daugiau kaip 8,7 mln. „pasidalijimų“ feisbuke, o didieji naujienų portalai jų gaudavo tik 7,4 mln.

Dabar, kilus nepasitenkinimui dėl melagingų naujienų ir jų galimos įtakos rinkimams, „Facebook“ yra skatinamas pasiskelbti žiniasklaidos kompanija, turinčia redaktoriaus atsakomybių, tačiau šis socialinis tinklas jau keletą kartų jau yra atsisakęs taip pasielgti.

Tiesos arbitrai?

Dienraščio „The Washington Post“ žiniasklaidos skiltininkė Margaret Sullivan (Margaret Salivan) teigė, kad „Facebook“ „turėtų pasisamdyti aukščiausio lygio vykdomąjį redaktorių ir suteikti tam žmogui išteklių, galių ir personalo, kad būtų priimami teisingi redakciniai sprendimai“.

Tuo tarpu buvęs žurnalistas Gabrielis Kahnas (Gabrielis Kanas), dabar dėstantis Pietų Kalifornijos universitete, laikosi nuomonės, kad šis socialinis tinklas „užsiima tuo pačiu verslu kaip ir beveik kiekviena žiniasklaidos kompanija, renkanti auditorijas ir naudojanti jas reklamos pardavimams“.

Be to, G. Kahnas mano, kad „Facebook“, laikydamas save „neutralia“ platforma, „leidžia žiniasklaidos ekosistemą teršti“ fiktyviomis žiniomis.

„Facebook“ įkūrėjas Markas Zuckerbergas (Markas Zukerbergas) penktadienį pasidalino naujomis įžvalgomis dėl interneto dezinformacijos pažabojimo, bet su perspėjimais nesutiko.

„Problemos čia yra sudėtingos, ir techniškai, ir filosofiškai“, – rašė M. Zuckerbergas feisbuke.

„Tikime, kad galime žmonėms suteikti balsą... Nenorime patys būti tiesos arbitrais, bet norime pasikliauti savo bendruomene ir patikimomis trečiosiomis šalimis“, – pridūrė jis.

Vis dėlto M. Zuckerbergas sakė, kad „Facebook“ padidins pastangas pašalinti netikras naujienas ir užtikrins „patikimesnį aptikimą“, lengvesnę pranešimo apie apgaules procedūrą ir „patikimų faktų tikrinimo organizacijų“ vykdomą „trečiųjų šalių patvirtinimą“.

Technologijų verslininkas Eladas Gilas (Eladas Džilas) sakė, kad tokiai kompanijai kaip „Facebook“ techniškai nebūtų pernelyg sudėtinga išaiškinti klaidinančias naujienas.

„Ypač įdomu, kad paskutinio kurso Prinstono studentų grupė per 36 valandų „programišių maratoną“ sugebėjo greitai ir paprastai sukurti netikrų naujienų klasifikatorių“, – rašė E. Gilas savo tinklaraštyje.

„Facebook“, laikydamas save „neutralia“ platforma, „leidžia žiniasklaidos ekosistemą teršti“ fiktyviomis žiniomis.

„Spragtelėjimų generatoriai“ prieš ideologiją

Šiaurės rytinio universiteto žurnalistikos profesorius Danas Kennedy (Denas Kenedis) pabrėžė, kad svarbu atskirti „spragtelėjimų generatorius“, kurie pelnosi iš visiškai klaidingų naujienų, nuo politiškai suinteresuotų naujienų tinklapių.

„Manau, „Facebook“ gali daug padaryti, kad užkirstų kelią netikroms naujienoms, ir man atrodo, kad dėl to visi galėtų sutarti, bet jeigu būtų bandoma priešintis ideologiškai motyvuotiems tinklapiams, jie neišvengiamai įsitrauks į kultūrinius karus“, – sakė D. Kennedy.

Kaip pažymi analitikai, pseudonaujienos plinta esant giliam nepasitikėjimui populiariąja žiniasklaida, dažnai kaltinamą šališkumu.

Bet kokios pastangos išfiltruoti tuos balsus gali „lemti senų ginčų atsinaujinimą dėl žiniasklaidos šališkumo“.

Žurnalo „Reason“ redaktorius Scottas Shacklefordas (Skotas Šeklfordas) sakė, kad būtų sunku nubrėžti liniją tarp apgaulingų naujienų filtravimo ir ideologinės cenzūros.

„Taigi „Facebook“ sprendimas cenzūruoti „netikras naujienas“ būtų itin palankus populiaresniems ir „galingesniems“ tradiciniams žiniasklaidos leidiniams“, – rašė jis.

Niujorko miesto universiteto žurnalistikos profesorius Jeffas Jarvisas (Džefas Džarvisas) ir startuolių verslininkas Johnas Borthwickas (Džonas Bortvikas) viename tinklaraščio pranešime rašė, kad žiniasklaidos ir technologijų industrijos turėtų dirbti kartu, siekiant padėti skaitytojams nustatyti žinių patikimumą.

„Nemanome, kad socialiniai tinklai turėtų būti paskirti teisėjais ir visų cenzoriais, sprendžiančiais, kas yra netikra ar tikra, kas tiesa arba melas“, – rašė jie.

„Platformos turi suteikti vartotojams daugiau informacijos, o žiniasklaida turi joms padėti“, – pridūrė jie.

Pasak J. Jarviso ir J. Borthwick, net jeigu socialiniai tinklai nepavirs žiniasklaidos įmonėmis, jie turėtų „pasisamdyti aukšto lygio žurnalistų savo organizacijoms“, kad „į savo kompanijas atneštų viešosios atsakomybės jausmą“ ir „paaiškintų žurnalistiką technologijų darbuotojams, o technologijas – žurnalistams“.