Garsusis keliautojas ir nuotykių ieškotojas Charley’is Boormanas, motociklais apsukęs Kanadą, kartu su žinomu aktoriumi Ewanu McGregoru įveikęs Dakaro ralio trasą, savo įspūdžius papasakos ir lietuviams.

Jis pristato naują serialą „Tolimiausi kraštai“, kuriame dalinsis patirtimi, sukaupta įspūdingoje kelionėje per Pietų Afrikos Respubliką (PAR). Šį serialą Lietuvos žiūrovai jau nuo rytojaus galės išvysti per „Viasat Explorer“ kanalą.

Seriale žiūrovai išvys du mėnesius filmuotos kelionės metu nufilmuotus nuotykius, pažintį su įvairiomis, gilias šaknis turinčiomis kultūromis, nepaprastais žmonėmis, nuostabia gyvūnija ir augalija, kartu patirdami daugybę jaudinančių nuotykių. Premjeros proga Ch. Boormanas sutiko duoti išskirtinį interviu portalui diena.lt

Kaip gimė serialo “Tolimiausių kraštų” koncepcija?

Kartu su Ewanu McGregoru esame važiavę motociklais Kanadoje, tačiau šioje šalyje neturėjome daug laiko. Su mano draugu ir prodiuseriu Russu Malkinu pradėjome kalbėti, kad būtų smagu grįžti į šalis, kuriose esame buvę, tačiau gilesniam pažinimui pristigome laiko. Taip nesudėtingai ir gimė „Tolimiausių kraštų“ koncepcija.

Pirmame „Tolimiausių kraštų“ sezone keliavote Kanadoje, šiame sezone – Pietų Afrikoje. Kurioje šalyje buvo sudėtingiau keliauti?

Kiekviena kelionė yra savaip sudėtinga ir šioms šalims reikėjo daug ruoštis iš anksto. Kanada ir PAR buvo labai skirtingos. Kanadoje yra labai daug negyvenamų vietovių ir turi būti pasiruošęs viskam. Tuo tarpu Pietų Afrikoje visur pilna žmonių ir visuomet kažkas vyksta. Afrikoje patyriau gal net daugiau turi iššūkių, nes kur besustotum vis kažkas vyksta. Afrika nėra tokia pavojinga kaip daugelis galvoja. Kai kam nors pasakai, kad keliausi į Afriką, kas nors būtinai paskys “O Dieve, ten juk labai pavojinga.” Kai paklausiu ar jie patys ten buvo, išgirstu atsakymą “Ne”. Taip jau yra, kad Afrika visuomet sukelia daug nerimo.

Kaip planavote kelionę ir su kokiomis kliūtimis susidūrėte?

Planavimas visuomet yra labai svarbi kelionės dalis. Išsirinkus šalį, reikia sugalvoti, ką joje norėtum nuveikti. Taip dėlioji maršrutą, kad galėtum užsiimti visais tau įdomiais dalykais. Jei tinkamai nesuplanuosi kelionės, gali ir neturėti laiko nuveikti tai, ką nori.

O kaip renkatės kelionės veiklą? Kokia buvo įspūdingiausia?

PAR - tikra nuotykių šalis: gali nardyti su rykliais, gali kasti auksą, deimantus, kopti į kalnus ir dar daug ką. Būnant Pietų Afrikoje sunkiau apsispręsti, ko atsisakyti. Man didžiausią įspūdį paliko sklandymas, vadinamas paramotoringas. Sklendi  su parašiutu, o ant tavo nugaros pritvirtintas motoras. Pakilau nelabai sėkmingai ir kai susitvarkiau supratau, kad skrendu virš liūtų, žirafų, begemotų ir kitų pavojingų gyvūnų. Tad jei būčiau blogai nusileidęs, galėjau turėti didelių bėdų.

Keliaujate per šalį motociklais. Juos kaip nors specialiai ruošiate tokioms kelionėms?

Mes naudojame motociklus, kurie yra pritaikyti tokioms kelionėms. Žinoma, juos truputį patobuliname. Tačiau labai svarbu kokius daiktus su savimi vežiesi. Reikia neprisikrauti per daug daiktų, o žmonės dažnai linkę daryti atvirkščiai. Tad kraunuosi daiktus taip, kad būtų lengva ir man, ir motociklui.

Nuvažiavote beveik 10 tūkst. kilometrų per šešias savaites. Kaip jautėtės pabaigoje: laimingas, kad pasiekėte tikslą ar liūdnas, kad baigėsi nuotykis?

Apėmė labai dviprasmiškas jausmas. Iš vienos pusės tikrai liūdna, kad toks nuotykis pasibaigė. Iš kitos - negali sulaukti kol grįši į namus ir vėl pamatysi savo šeimą.

Ir kaip jaučiatės būdamas namuose po tokios varginančios kelionės?

Aš filmuodamasis šiame seriale nebuvau namie 3 mėnesius. Grįžęs jaučiausi truputi per daug entuziastingas. Tai daug sunkiau nei atrodo. Aš pripratau gyventi „ant lagaminų” ir savarankiškai, mano žmona irgi priprato gyventi viena. Tad po sugrįžtuvių prireikia bent savaitės, kad vėl grįžtume į vėžes ir priprastume vienas prie kito. Dabar geriau suprantu ir kareivius, kurie iškeliauja ilgesnei tarnybai į Afganistaną. Nėra lengva grįžus tiesiog gyventi paprastu ritmu.

Grįžkime į Pietų Afriką. Veikėte daug pavojingų dalykų, pvz. Kopėte pavojingais kalnais, susidūrėte su pavojingais gyvūnais. Tačiau keliaujate ne vienas, o kartu su operatoriais. Juos irgi įtraukiate į pavojingą veiklą?

O taip. Pavyzdžiui leidžiantis nuo Stalo kalno žemyn yra nufilmuota labai įspūdingų vaizdų, kad taip pavyktų, operatoriams teko pabūti neįtikėtinai pavojingose situacijose. Kita vertus, tie operatoriai yra labai protingi. Svarbiausi kadrai buvo padaryti  nuo vienos atplaišos kalne, kur jie galėjo įmontuoti kamerą. Ja ir buvo nufilmuoti geriausi kadrai.

Per filmavimus teko pabūti labai arti pavojingų gyvūnų, pvz. liūtų ar ryklių. Ar yra planas B, jei kas nors pradeda eiti ne pagal scenarijų?

Aš visuomet turiu planą B. Ir jis yra bėgti greičiau nei operatorius (juokiasi – aut past.)

Visgi, planas B gali ir nepavykti. Ar su Jumis keliauja daktarai?

Ne, tačiau operatorius ir aš pats esame gerai pasiruošę teikti pirmąją pagalbą. Turime greitosios pagalbos vaistinėlę, o besiruošdami kelionei išsiaiškiname kur yra ligoninės ir nusiperkame labai gerą kelionės draudimą.

Kas motyvuoja tokiems kraštutiniams dalykams? Kokių savybių reikia, kad pasinerti į tai?

Manau, kad mėgau nuotykius nuo pat vaikystės. Jodinėjau, važinėjau motociklu, kopiau į kalnus. Manau, kad visiems sveika kartais veikti kažką panašaus. Viską ką esu daręs su Ewanu (McGregoru – aut.past.) ar be jo, bet kuriame savo šou, kiekvienas gali tai daryti. Tai visiškai ne tas pats kas kopti į Everestą ekstremaliomis sąlygomis. Kiekvienas gali įveikti ir Dakaro ralį. Ne kiekvienas nori tai padaryti, bet žinokite, kiekvienas tikrai gali.

Koks būtų patarimas keliaujantiems į Pietų Afriką?

Skirti šiai šaliai daugiau laiko, nei norisi iš pirmo žvilgsnio. Čia yra daugybė dalykų, kuriuos verta pamatyti. Būtinai reikia atlikti namų darbus ir žinoti, ko nori iš Afrikos. Ir viską reikia labai gerai suplanuoti.