Kartais šedevrai atsiranda mums prieš pat nosį, bet mes vis tiek jų nepastebime. Rutinoje paskendusių žmonių dėmesys atbunka grožiui, parodė JAV dienraščio „The Washington Post“ atliktas socialinis eksperimentas.

Šaltas sausio rytas. Vašingtono metro stotyje vyriškis atsisėdo ir pradėjo groti. Jis grojo šešis Johanno Sebastiano Bacho kūrinius. Apytikriai 45 minutes. Buvo piko valanda, tad pro šalį praėjo tūkstančiai žmonių, dauguma iš jų - į darbą.

Tik po trijų minučių pusamžis vyras pastebėjo grojantį smuikininką. Jis sulėtino tempą ir stabtelėjo kelioms sekundėms, bet netrukus nuskubėjo savo keliais. Dar po minutės smuikininkas gavo pirmąjį vieno dolerio banknotą. Jį įmetė nė nesustojusi moteris.

Po kelių minučių praeivis atsirėmė į sieną, kad paklausytų smuikininko, tačiau neilgam - pažiūrėjo į laikrodį ir nuskubėjo savo reikalais. Aiškiai, vėlavo į darbą.

Tas, kuris atkreipė didžiausią dėmesį, buvo trejų metų vaikas. Jis įsistebeilijo į muzikantą ir stovėjo tol, kol mama grubiai patempė už rankos. Vaikas buvo priverstas eiti su mama, tačiau eidamas vis gręžėsi atgal. Tai kartojosi net su keliais vaikais - visi tėvai vertė juos eiti šalin.

Per 45 minutes, kol muzikantas grojo, tik šeši žmonės buvo sustoję ilgesniam laikui. Maždaug 20 žmonių įmetė pinigų į smuiko dėklą. Per šį laiką muzikantas surinko 32 dolerius.

Kai jis baigė groti, aplinkui stojo tyla, tačiau niekas to nepastebėjo. Nebuvo nei ovacijų, nei jokių pripažinimo ženklų. Niekas nesuprato, kad čia grojo vienas garsiausių pasaulyje smuikininkų - Joshua Bellas. Griežė smuiku, kurio vertė 3,5 mln. dolerių, vienus gražiausių kūrinių, kada nors parašytų šiam muzikos instrumentui. Niekas nežinojo, kad prieš dvi dienas iki šio pasirodymo metro stotyje į J.Bello koncertą Bostono teatre buvo parduota bilietų už 100 tūkst. dolerių.

Joshua Bello grojimą metro organizavo laikraštis „The Washington Post“ kaip socialinį tyrimą apie žmonių suvokimą, skonį ir prioritetus. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar banalioje aplinkoje, netinkamą valandą mes suprasime grožį, ar atpažinsime talentą netikėtame kontekste. Jei mes nerandame laiko, kad sustotume ir išgirstume vieno garsiausių pasaulyje muzikų, grojančių vienus iš gražiausių kūrinių, kiek daug gerų dalykų mes pražiopsome savo gyvenime?..

Vašingtono metro stotyje skambėjo J.S.Bacho muzika