Australijos Kvinslando universitetas atlieka ilgiausią kada nors vykdytą laboratorinį eksperimentą – garsųjį „The Pitch Drop Experiment“, kurį netgi galima stebėti tiesiogiai. Šis eksperimentas vyksta jau 96 metus, jį atidžiai stebi mokslininkai, studentai ir smalsuoliai iš viso pasaulio.
Eksperimento pradžia
Viskas prasidėjo 1927 m., kai fizikas Thomas Parnell užpildė uždarą stiklinį piltuvą smala, medžiaga, gauta iš deguto. Nors smala atrodo kieta, iš tiesų ji yra labai klampus skystis. Smala teka, tačiau apie 100 milijardų kartų lėčiau nei vanduo. 1930 m. Parnell nupjovė piltuvo kojelę ir oficialiai pradėjo eksperimentą. Nuo to momento ši medžiaga pradėjo – bent jau teoriškai – tekėti.
Pirmasis lašas
Pirmasis lašas nukrito į žemiau esantį indą tik po aštuonerių metų. Nuo tada tempas išliko daugiau ar mažiau pastovus – vienas lašas kas septynerius ar aštuonerius metus. Įdomi detalė paaiškėjo 1980-aisiais, kai pastate įrengus oro kondicionavimo sistemą procesas dar labiau sulėtėjo: tai netiesioginis įrodymas, kaip jautriai smalos klampumas reaguoja į menkiausius temperatūros pokyčius.
Paskutinis lašas nukrito 2014-aisiais
Iki šiol iš piltuvo nukrito tik devyni lašai. Paskutinis – 2014 metais. Nuo tada praėjo dvylika metų akivaizdžios stagnacijos, o šis laikotarpis eksperimentą veda prie naujo įtampos rekordo.
Beje, niekas niekada savo akimis nematė, kaip nukrenta lašas. Kiekvieną kartą tai nutikdavo nespėjus užfiksuoti vaizdo kameroms arba techninių gedimų metu. Pavyzdžiui, 2000 metais audra nutraukė tiesioginę transliaciją lemiamu momentu.
Kitas lašas gali nukristi rytoj arba po kelių minučių, užbaigdamas įtampą, kuri tęsiasi nuo 2014 metų.
Naujausi komentarai